Kiek daug tenka išgyventi jaunam žmogui, ieškančiam savo pašaukimo. Įprasta manyti, kad tai kiekvieno asmeniškas reikalas.
Tai tiesa, kaip tiesa ir tai, jog Dievas myli mus kiekvieną asmeniškai ir prašo taip mylėti vieniems kitus, kaip Kristus mus mylėjo. Šeima nėra tik ją kuriančių vyro ir moters reikalas, kaip ir atsiliepimas į pašaukimą dvasininko tarnystei ar pašvęstajam gyvenimui nėra tik atsiliepiančiojo ir kunigų bei vienuolių reikalas. Vien smalsumas, ką kitas renkasi, greičiausiai mažai tepadeda jaunuoliui ar jaunuolei arba savo pašaukimo krizę išgyvenančiajam. Už tai visi esame atsakingi ir todėl Bažnyčia šiuo metu kviečia mus ypač atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kaip meldžiamės už ieškančius savo pašaukimo, kaip juos palydime, kokią aplinką jiems kuriame.
Švęsdami Gerojo Ganytojo sekmadienį ir atsiliepdami į pamatinį savo pašaukimą – būti krikščionimis, vienykimės gausesnėje maldoje užtardami besiklausančius Dievo kvietimo ir kurkime juos visokeriopai palaikančią aplinką.