KELIAUKIME SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI
Sielovados pasiūlymas 2019-iems metams
Plačiau apie projektą skaitykite
Arkivyskupo Liongino VIRBALO laiške
kunigams ir tikintiesiems
L I E P A
DVASINĖ KOVA – „KOPIMO MENO PASLAPTIS“
1. Pažiūrėkime temą pristatantį filmuką.
2. Susipažinkime su mėnesio tema. Galima panaudoti skaidres (parsisiųsti PPTX )
A. Šio pasaulio istorija turi laipsnišką pradžią, kai Dievas sukūrė dangų ir žemę, vyrą ir moterį. Visa buvo gera, labai gera. Tačiau jau trečiajame Biblijos skyriuje kalbama apie priešą, apie jo melą, planą klaidinti žmones ir nugręžti juos nuo Dievo, kuris visada yra žmogaus draugas. Šėtonas negali tiesiogiai pakenkti Dievui, bet netiesiogiai – taip. Jis gali mums pakenkti ir tokiu būdu įskaudinti Dievo širdį. Katalikų Bažnyčios katekizmo 409 paragrafe dramatiškai sakoma, kad žmonės yra įžengę į labai sunkią kovą su blogio jėga. Ši kova atsispindi literatūroje per visą žmonijos istoriją, pavyzdžiui, net pasakose vaikams dažniausiai yra blogos karalienės, raganos, drakonai ir pan. J. R. R. Tolkien’o „Žiedų valdovas“ ir C. S. Lewis’o „Narnijos kronikos“ primena rimtą priešo tikrovę. Biblija aiškiai sako, kad mūšis tęsis iki triumfuojančio Viešpaties sugrįžimo laikų pabaigoje. Iki to laiko esame kviečiame atkakliai kovoti, nes dvasinė kova nėra lengva, nėra romantiška ar maloni, kaip galėtų atrodyti filmuose.
B. Kartais norime apsimesti, kad velnias neegzistuoja, tartum tai būtų tik mitinė būtybė. Bet jis yra realus ir veikiantis. Šv. Ignacas Lojola visada buvo tikras, kad nematoma kova tęsiasi kiekvieno žmogus viduje. Blogis (velnias ar šėtonas) kėsinasi žmogų atitraukti nuo Dievo malonės. Jis siekia mus atitolinti nuo Dievo per baimę, graužatį, išdidumą, nusivylimą, sumaištį ir nežinojimą. Dievas ir mes turime priešą, todėl turime būti pasirengę atpažinti įvairius blogio pavidalus, turime išmokti pasipriešinti blogiui remdamiesi dvasine išmintimi ir jėga, negalime likti pasyvūs, bet parpuolę turime keltis ir vėl kreipti savo žvilgsnius į Kristų. Kaip popiežius Pranciškus minėjo jaunimui Vilniaus Katedros aikštėje, „kopimo meno paslaptis yra ne nenukristi, bet nukritus nelikti gulėti“. Reikia visada pradėti iš naujo ir šitaip kopti aukštyn. Esame kviečiami kovoti ir vėl ieškoti Dievo veido, kibtis į Jį.
C. Palyginti su Dievu, velnias yra tik kaip erzinantis uodas, bet mums, žmonėms, jis atrodo kaip drakonas ar liūtas. Mergelė Marija, Jėzaus Motina, yra pristatoma kaip ta, kuri kovoja su velniu (plg. Apr 12). Šv. Petras, pirmasis popiežius, nepraleido progos paminėti dvasinio mūšio: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje“ (1 Pt 5, 8–9). Šv. Paulius, didžiausias iš apaštalų, sako: „Mes juk žinome jo kėslus“ (2 Kor 2, 11). Apreiškimo knygos autorius perspėja: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apr 12, 12). Kova dar nebaigta! Neįmanoma nuo jos pabėgti, turime kovoti. Šv. Paulius drąsina mus apsiginkluoti visais Dievo ginklais ir dėvėti Jo šarvus (plg. Ef 6, 10–18). Krikščionims puolimo ginklai yra Evangelijos skelbimas ir liudijimas (Apr 12, 7–12) bei Dievo garbinimas. Popiežius Pranciškus taip pat paminėjo šį ginklą, kalbėdamas jaunimui Vilniuje. Gynimosi ginklai yra nuolankumas, malda, pasninkas ir bendruomenė. Niekada neturėtumėme pamiršti, kad pergalė jau yra Jėzaus Kristaus laimėta! O pergalės jėga slypi Jėzaus Varde, Jėzaus Kraujyje, Dievo žodyje, Kristaus Kūne – Bažnyčioje, tai yra tikinčiųjų bendruomenėje, ir sakramentuose. Tačiau „geriausias būdas krikščioniui atsilaikyti prieš velnio atakas ir apskritai jo darbus – pernelyg apie jį nemąstyti, bet telktis į Jėzų ir su Dievo malone gyventi krikščionišką gyvenimą. Stengdamiesi ugdyti tikėjimą, viltį, meilę ir nuolankumą, augdami dorybėmis, apsisaugojame nuo velnio atakų“ (Benediktas Heronas OSB).
3. Apmąstykime ištrauką iš popiežiaus Pranciškaus kalbos jaunimui Vilniaus katedros aikštėje 2018 m. rugsėjo 22 d.:
Klausiu savęs: kaip jumyse išsiliejo ši Dievo malonė? Ne iš oro, ne magiškai. Gyvenimo nesutvarkysi burtų lazdele. Tai įvyko per asmenis, su kuriais susikirto jūsų gyvenimo keliai, per tuos gerus žmones, kurie stiprino jus savo tikėjimo patirtimi. Gyvenime visada yra žmonių, kurie mums ištiesia ranką, kad padėtų atsikelti. Monika, tavo močiutė ir mama, pranciškonų parapija tau buvo tarsi šių dviejų upių santaka: kaip Vilnelė įteka į Nerį, taip tu įsiliejai, leidaisi vedama šios malonės srovės. Nes Viešpats mus gelbsti padarydamas mus tautos dalimi. Viešpats mus gelbsti leisdamas tapti tautos dalimi. Jis mus įtraukia į tautą, ir mūsų tapatybė galų gale bus priklausymas tautai. Niekas negali sakyti: „Aš išsigelbėsiu pats vienas“, visi esame susiję tarpusavyje, esame „tinkle“. Dievas panorėjo įžengti į šią santykių dinamiką ir patraukia mus prie savęs bendruomenėje, suteikdamas mūsų gyvenimui visapusišką tapatybės ir priklausomumo prasmę (plg. Apaštališkasis paraginimas Gaudete et exsultate, 6).
Ir tu, Jonai, kituose [žmonėse], savo žmonoje ir santuokos dieną ištartame pažade atradai priežastį nepasiduoti, kovoti, gyventi. Neleiskite, kad pasaulis jus įtikintų, jog geriau yra eiti po vieną. Tie, kurie eina vieni, niekada taip ir nenueina. Taip, gyvenime tu galėtum susilaukti sėkmės, bet be meilės, be bičiulių, be priklausymo tautai, be gražios patirties rizikuoti drauge. Negalima keliauti vieniems. Nepasiduokite pagundai susikoncentruoti į save, žiūrėti į savo pilvą, tapti egoistais ar lengvabūdžiais skausmo, sunkumų ir praeinančios sėkmės akivaizdoje. Dar kartą patvirtinkime, kad „tai, kas atsitinka kitam, atsitinka man“. Eikime prieš srovę nepasiduodami tam individualizmui, kuris izoliuoja mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove. Susirūpinusius savo įvaizdžiu, tuo, kaip aš atrodau. Apgailėtina gyventi priešais veidrodį, apgailėtina. Gyvenimas gražus su kitais, mūsų šeimose, su draugais, dalyvaujant savo tautos kovose… Toks gyvenimas yra gražus!
4. Apmąstykime Šventojo Rašto ištrauką (91 psalmė, 1–11 eilutės):
Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy.
Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“
Juk tai jis išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos ir nuo mirtį nešančio maro.
Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po jo sparnais rasi prieglaudą.
Jo ištikimybė – dengiantis skydas.
Nereikės tau bijoti nakties siaubo, nei strėlės, iššautos dieną,
nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.
Nors tūkstantis kristų tavo kairėje ir dešimt tūkstančių dešinėje,
tavęs niekas nepasieks.
Tu žiūrėsi ir matysi, kaip baudžiami nedorėliai.
Tu pasirinkai VIEŠPATĮ savo prieglauda,
Aukščiausiąjį savo užuovėja, todėl neištiks tavęs žala,
nepalies tavo palapinės nelaimė, nes jis palieps savo angelams
saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum.
5. Apmąstykime asmeniškai arba grupelėje pasidalykime šiais klausimais:
A.Kaip dažnai galvojate apie priešo suktybes ir puolimus?
B.Kas padeda atpažinti, kad vyksta dvasinė kova? Kas labiausiai padeda dvasinėje kovoje?
C.Įsivaizduokite, kad nusikaltėlis yra kaimynystėje. Kaip reaguotumėte, kaip apsaugotumėte savo šeimą? Kokių priemonių imtumėtės?
6. Turėdami galimybę pasižiūrėkime vaizdo įrašą – dr. Ralphas Martinas, „Fatimos žinia mums“ (iš rekolekcijų kunigams Vilniuje 2018 m.)
7. Melskimės liepos mėnesiui skirtomis popiežiaus ir arkivyskupijos intencijomis, užbaikime susitikimą malda.
Kad vykdantieji sąžiningumą veiktų sąžiningai – taip, kad pasaulyje neįsigalėtų neteisybė (B).
Meldžiamės už išrinktąjį Prezidentą, už Lietuvą, kad joje neliktų susiskaldymo ir kiekvienas būtų priimtas kaip Dievo vaikas.
8. Paklausykime giesmės – Michaelis W. Smithas, „Štai kaip aš kovoju kovą“ (su lietuviškais subtitrais) arba pagiedokime kartu.
9. Norėdami pasigilinti į šią temą asmeniškai paskaitykime:
Šv. Kryžiaus Jonas. „Kopimas į Karmelio kalną. Smulkieji raštai“. „Aidai“, Vilnius 2013.
Šventoji Jėzaus Teresė. „Tobulumo kelias“. Išleido Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličų vienuolynas, 2017.
„Aistros įveikà askezės ir psichologijos metodais“. „Vox Altera“, 2017.
Temos pristatymas, parsisiųsti PDF
Parsisiųsti garso ir vaizdo medžiagą
Kauno arkivyskupijos sielovados projektas
pastoracija@kaunoarkivyskupija.lt
