Nuotraukos – vaizdo stop kadras (1), Marijos Stanulytės (2), arkivyskupijos piligrimų (3)
Gegužės 13-ąją Šiluvoje prisiminta Marijos pasirodymų Fatimoje 105 metų sukaktis. Šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, labiau įsiklausome į Fatimos Dievo Motinos žinią, kuri, pasak iškilmingose pamaldose homiliją sakiusio arkivyskupo Liongino Virbalo SJ, yra gelbėjanti žinia: Dievas nepasmerkia, nenaikina pasaulio, bet nori jį išgelbėti. Šiuo velykiniu laiku ypač didelio blogio – karo paliestame pasaulyje, pasak ganytojo, tikime Kristaus Prisikėlimu, žvelgiame į Mariją, kviečiančia tikėti laiminčia meile žmogaus gyvenime, visuomenėje ir pasaulyje.
Tiesos ir nesutarimų, taip pat ir bažnytinėje bendruomenėje, tema buvo paliesta dienos katechezėje „Tiesa ir ginčai“, kurią Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje prieš iškilmingas pamaldas sakė kunigas Vincentas Lizdenis. Ši katechezė – tai pagalba pasirengti jau paskutiniam Sinodiniam susitikimui tema „Sinodalumo ugdymas“.
Pašaukimą gyventi tiesoje mums nurodo Katalikų Bažnyčios katekizmas („Kadangi Dievas yra tiesiakalbis, jo tautos nariai yra pašaukti gyventi tiesoje“), tačiau, pasak kunigo Vincento, širdies pozicija turėtų būti pripažinimas, jog mums tai nesiseka. Bažnyčios buvimas kartu, tai yra susirinkimas, jau savaime yra „apie tiesą“, „dėl tiesos“ ir „link tiesos“. Mes esame Jėzaus nuolat mokomi besąlygiškai pažinti ir mylėti tiesą, kuri išlaisvina ir pašventina. Tad ir suradus save kaip melagį, tą, kuris neatitinka tiesos, mūsų laukia gera žinia: išlaisvinimas ir pašventinimas.
Katechezėje kalbant apie susirinkimą, kur neišvengiami ir žmonių ginčai, buvo pabrėžta, jog ginčuose tiesa negimsta. Jie yra tik priemonė atrasti Tiesai, kuri ne idėja, bet Asmuo. Esame pašaukti būti įsipareigoję šiai Tiesai kaip bendruomenė ir kiekvienas asmeniškai.
Po katechezės su „Marijos radijo“ bendradarbiais ir kunigu Robertu Gedvydu Skrinsku buvo kalbamas Rožinis, o vėliau Kėdainių dekanato dekano kunigo Norberto Martinkaus vadovaujama Mergelės Marijos litanija pradėta iškilmės Eucharistija.
Liturgijai vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, kelių vyskupijų kunigai. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Kėdainių Šv. Juozapo parapijos choras, vadovaujamas Dagnės Jucevičiūtės.
Eucharistijoje kviesta melstis popiežiaus Pranciškaus ir arkivyskupijos intencijomis gegužės mėnesiui, be to, maldos dovana buvo pasveikinti dvasininkai kunigystės sukakčių proga – Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Vilniaus arkivyskupijos augziliarai vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, taip pat grupė įvairias sukaktis mininčių arkivyskupijos kunigų.
Savo homilijoje, be kita, arkivyskupas Lionginas Virbalas atkreipė dėmesį į skaitinį apie apaštalų susirinkimą Jeruzalėje: „Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, nuėmė jį nuo [kryžiaus] medžio ir paguldė į kapą. Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių“ (Apd 13, 29–30). Pasak ganytojo, žmonės mirties valandą galėjo tik tiek padaryti – paguldyti į kapą, tačiau toliau buvo Dievo „bet“ – Jo veikimas. Šis Dievo „bet“ yra ir mūsų planuose, baimėse, ribotumuose.
Homilijoje kalbėta apie Prisikėlimą kaip tikėjimo pagrindą, nors gali būti ir nelengva pamatyti Prisikėlimo ženklų, ypač kai girdime sunkių žinių iš karo Ukrainoje. Tačiau Dievo žodis drąsina „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“ ir sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ (plg. Jn 14, 1–6)
Dėl to homilijoje paraginta pažinti, mylėti, sekti Jėzų, rūpintis kenčiančiais, nepasiduoti patyčių, niekinimo antikultūrai, ginti tiesą, bet „nenurašyti“ – neišmesti iš savo valties – kitaip manančių, mums nepritariančių žmonių.
„Jėzus yra kelias. Jis moko gyventi pilkoje kasdienybėje ir epochinių lūžių metu. Jis moko gyventi su mūsų aplinkos žmonėmis ir su tais, kurių elgesys sukrečia. Žmogus gali nuveikti ir kilnių dalykų, ir baisių nusikaltimų, bet vis dėlto netampa demonu. Jis susitapatina su blogiu, pasidaro blogio įrankiu ir vykdytoju, bet nei vienam nėra užkirstas kelias pasibaisėti savo darbais ir atsiversti“, – sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas savo homilijoje, prisimindamas ir Fatimos žinią.
----
Tolima atstumu Fatimos piligriminė šventovė Portugalijoje yra artima Lietuvai ir Šiluvai ir savo piligrimystės tradicija bei besimezgančiais ryšiais. 2017 metais Šiluva, taip pat palaiminta Marijos šventovė, labai iškilmingai su Lietuvos vyskupais šventė apsireiškimų Fatimoje 100-metį, o šioje tolimoje šventovėje Portugalijoje buvo švenčiamos Lietuvos dienos, kuriose su mūsų šalies piligrimais dalyvavo ir Kauno arkivyskupijos bendruomenės nariai (žr. fotogalerijoje >>) Šiluvos bendradarbiai, siekdami, kad šventovė taip pat taptų kuo žinomesnė pasaulyje, yra dalyvavę tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse, kurios vyko Fatimoje, o joje tarnavę dvasininkai yra lankęsi ir Šiluvoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
