Rugsėjo 18 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijoje vykusioje Kauno I dekanato dvasininkų konferencijoje daugiausia dėmesio skirta aktualiems pastoracijos klausimams, kuriuos pristatė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Visų pirma dvasininkai buvo raginami įsigilinti į katechezės Kauno arkivyskupijoje gaires. Pasak arkivyskupo, šiandien susiduriama su jaunimo tikėjimo mažėjimu. Ką reikėtų daryti, kad jaunas žmogus Bažnyčioje rastų atsakymus į jam svarbius klausimus? Čia, pasak arkivyskupo, reikalinga ne vien tik situacijos analizė, bet ne mažiau svarbūs būdai, kaip atsakyti į šį iššūkį.
Daug dėmesio skirta aukoms už rengimą sakramentams ir katechetų darbo užmokesčiui. Kunigai dalijosi savo nuomonėmis šiuo klausimu ir patirtimi. Kitas svarbus klausimas, aptartas šioje konferencijoje, – Mišių stipendijų paskirstymas. Arkivyskupas susirinkusiems priminė Lietuvos Vyskupų Konferencijos patvirtintas gaires dėl šv. Mišių stipendijų, kitų aukų ir jų paskirstymo. Vyko diskusija.
Pasibaigus konferencijai Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios minint pirmojo Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko gimimo 150-ąsias metines.
„Dėkojame Dievui už arkivyskupo Skvirecko tarnystę. Tegul Dievas jam dovanoja dangų“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas minint gimimo jubiliejų Kauno arkikatedroje, kur 1919 metais vyko ir vyskupo Skvirecko konsekracija – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje.
Už arkivyskupo tarnystę dėkojo Kauno ganytojai – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SI, vyskupas pagalbininkas Saulius Bužauskas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Kauno miesto parapijų kunigai, susirinkę arkikatedros lankytojai.
Homiliją pasakęs vyskupas Saulius Bužauskas atkreipė dėmesį į šeimą, išauginusią 10 vaikų, iš kurių vyriausiasis Juozapas Jonas Skvireckas buvo išleistas studijuoti seminarijoje ir rengtis kunigystei.
Homilijoje paminėti nuo 1926 metų Kauno arkivyskupu paskirto J. J. Skvirecko iškiliausi tarnystės momentai: dar iki paskyrimo arkivyskupu jis bendradarbiavo su arkivyskupu palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu. Arkivyskupo Skvirecko vadovavimo metais buvo surengti pirmasis Lietuvos Eucharistinis kongresas bei pirmasis arkivyskupijos sinodas. Jis rūpinosi VDU Katalikų teologijos fakultetu, Katalikų mokslų akademijos įsteigimu.
Nuo pat sovietų okupacijos pradžios 1940 metais arkivyskupas Skvireckas buvo nusiteikęs ginti Katalikų Bažnyčios savarankiškumą Lietuvoje, nebendradarbiauti su valdžia. Todėl vokiečiams traukiantis, 1944 metais buvo priverstas palikti Lietuvą, apsigyvenęs Austrijoje. Seserų vienuolyne jis laikė save tremtiniu, savo jėgas ir santaupas skyrė Bažnyčiai. Tremtyje jis vėl grįžo prie savo atlikto Šventojo Rašto vertimo atnaujinimo darbų.
Prieš 35-erius metus 1998 m. lapkričio 25 d. arkivyskupo J. S. Skvirecko palaikai buvo pergabenti į Lietuvą, lapkričio 28 d. palaidoti Kauno arkikatedros kriptoje, kurią tomis dienomis buvo galima aplankyti. Čia buvo uždegtos žvakelės. Rugsėjo 17-ąją arkivyskupo Skvirecko jubiliejus, jo dvasinis palikimas buvo prisimenamas Kauno arkivyskupijos muziejaus Kardinolo Vinecnto Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje vykusiame renginyje.
Kauno arkivyskupijos kurijos nuotraukoje – Kauno arkivyskupijos pirmojo arkivyskupijos sinodo (1934 m.) fotoakimirkos.
Kauno I dekanato bei Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimas