Gegužės 22 d. arkivyskupijos kunigai dalyvavo nuolatinio ugdymo konferencijoje. Tądien Kaune atsisveikinta su a. a. vyskupu Pauliumi Antanu Baltakiu OFM, tad dvasininkai iš pradžių susirinko Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje į laidotuvių Mišias melstis ir atsisveikinti su išeivijos lietuvių ganytoju, kuris popiet atgulė Kretingos kapinėse.
Kunigų konferencijai Kauno kurijoje vadovavo apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius. Be arkivyskupijos sielovados aktualijų, svečias iš Austrijos diakonas Johannesas Fichtenbaueris pristatė nuolatinių diakonų bei mesijinių žydų judėjimo klausimus Bažnyčioje.
„Diakonai vykdo savo tarnystę dieviškosios malonės dėka“, – sakė svečias, atkreipdamas dėmesį į nuolatinio diakonato sakramentinę prigimtį bei jo gyvybiškq svarbą visai Bažnyčios tarnystei. „Aš tarp jūsų esu tarnas“, – sakė Jėzus (Evangelijoje pagal Luką). Diakonatas, teologų mintimi, ir turi plėtotis Bažnyčioje pagal šią Jėzaus pradėtą misiją – būti pasaulyje Dievo meilės ir tarnystės ženklu.
„Nuo pat ankstyvosios Bažnyčios laikų apaštalai paskyrė diakonus būti šios tarnystės regimu sakramentiniu ženklu“, – sakė diakonas J. Fichtenbaueris. Tarnaudami žmonėms ir šiandien, diakonai išreiškia šią tarnystę. Tai svarbi Jėzaus paveldo dalis. Bažnyčia specialiai skiria tam vieną iš Šventimų sakramento laipsnių.
Pasak svečio, nuolatiniai diakonai turi autentišką tarnystę parapijose ar kitose bažnytinėse struktūrose ir tada, kai nėra kunigų stygiaus vyskupijose. Jiems tenka užduotis užtikrinti Bažnyčios diakoniją, kad tarnavimas netaptų pernelyg supasaulietintas. Pvz., Carito institucija sėkmingai darbuojasi vargstantiesiems, tačiau neretai tai nebesiejama su Evangelijos skelbimu. Vyskupai dabar siunčia diakonus, kad ši situacija būtų pakeista.
Svečias pasidalijo apie 7 metus vykstantį diakonų rengimą ir ugdymą Vienos arkivyskupijoje ir atkreipė dėmesį, jog pasauliniu mastu kunigų skaičius mažėja, o diakonų, priešingai, auga. Pasaulyje dabar yra 47,5 tūkst. nuolatinių diakonų (10 proc. kunigų skaičiaus), 700 – Austrijoje.
„Mane žavi vyskupų sprendimas dėl nuolatinių diakonų rengimo Lietuvoje. Tai geras ir tinkamas žingsnis stiprinant Bažnyčią mūsų laikais“, – sakė svečias, kuris, be to, būdamas ir koordinatorius katalikų dialoge su mesijiniais žydais, ES Jeruzalės Antrojo Susirinkimo link prezidentas, Europos bendruomenių tinklo (ENC) prezidentas, pabaigoje pasidalijo mesijinių žydų judėjimo tema.
Svečias pasakojo apie pradžią prieš 20 metų, kai po susitikimo su mesijinių žydų judėjimo atstovais tuometinis kardinolas Josephas Ratzingeris ėmėsi iniciatyvos, kad popiežius Jonas Paulius II ir jo namų teologai užmegztų neformalų dialogą su mesijiniais žydais.
„Jeigu jūs esate tai, kas sakotės, tai yra eschatologinis ženklas mums visiems“, – tuomet kalbėjo kard. Ratzingeris. Dialogas prasidėjo 2000 metais. 2015 metais jo rezultatai buvo pristatyti popiežiui Pranciškui, kuris sakė, jog šis reiškinys kilęs iš Dievo, tad reikia žengti toliau, tačiau neskubotai, kad nebūtų pakenkta dialogui su žydais ortodoksais. Mes, kaip katalikai, turime imtis atsakomybės. Mesijiniai žydai kelia klausimus apie mūsų Bažnyčios tapatybę įvairiais aspektais.
„Visi esame diakonai, gavę šventimus, kurių nepanaikina kunigo ir vyskupo šventimai. Svarbu, kad nepamirštume, jog esame diakonai“, – sakė vėliau vyskupas Algirdas Jurevičius, be to, nuostabiu eschatologiniu ženklu pavadindamas mesijinių žydų judėjimą (kaip tik Kaune šiomis dienomis vyksta jo tarptautinė konferencija).
Vėliau vyskupas A. Jurevičius su kunigais pasidalijo LVK plenarinio posėdžio nutarimais, ypač dėl kunigų ir vienuolių nederamo aktyvaus įsitraukimo į politinę veiklą. Be to, pabrėžta, jog kunigas nėra privatus asmuo, tad ypač jam dera laikytis bendravimo virtualioje erdvėje etiketo. Kalbėta apie didesnę vyskupų atsakomybę nepilnamečių apsaugos srityje, mergelių luomo įteisinimą Lietuvoje ir kt.
Atkreiptas dėmesys į ekstraordinarinių Komunijos dalytojų kanoninio siuntimo galiojimų pratęsimą (birželio 14 d. vyks jų susitikimas Kaune). Gyvenimo ir tikėjimo institutas rudenį ketina organizuoti kursus naujiems žmonėms.
„Pakrikštyti ir siunčiami“ – tai popiežiaus Pranciškaus paskelbto ypatingojo Misijų mėnesio tema. Lietuvoje jis bus pradėtas švęsti spalio 1 d. Kaišiadorių katedroje. Kauno arkivyskupijoje paskirti Misijų mėnesio koordinatoriai – kun. Rastislavas Dluhy CSsR ir Peteris Hertelis CSsR bei kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Pranešta, jog bendradarbiaujant su valstybės institucijomis pradedamas metrikų skaitmeninimas mūsų arkivyskupijoje. Atsakingas asmuo – kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas.
VDU Katalikų teologijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų atnaujintas programas kunigams pristatė dekanas diak. dr. Benas Ulevičius. Dviem specializacijomis (ligonių sielovados ir pastoracijos vadybos) atnaujinta teologijos licenciato programa, bus rengiami ir sielovados asistentai. Didėjant tikybos mokytojų stygiui, tenka galvoti apie kitų dalykų mokytojų perkvalifikavimą – jie būtų parengti nuotoliniu būdu per dvejus metus.
Kunigai pakviesti skleisti informaciją apie stojimą į Kauno kunigų seminariją. Be to, pasidalyta džiugia žinia apie būsimus šventimus: per Arkivyskupijos dieną, birželio 24-ąją, 11 val. Kauno arkikatedroje vyks kunigystės šventimai, o liepos 12 d. 18 val. arkikatedroje bus šventinami diakonai.
Kviečiama dalyvauti piligriminėse kelionėse į vasaros atlaidus piligriminėse kelionėse, pristatyti kiti birželio renginiai.
Konferencija užbaigta agape.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
