Nuotrauka – fotomenininko Gintaro Česonio
Rugsėjo 22-osios sekmadienio šv. Mišiose Kauno arkikatedroje bazilikoje ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose paminėjome pirmąsias popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo vizito Lietuvoje metines ir dėkojome Dievui už jo tarnystę, su dėkingumu prisimindami tą džiaugsmo atmosferą ir malonių gausą, kurią išgyvenome 2018-ųjų rudenį, rugsėjo 22–23 d., ir ypač iš šv. Mišių su šimtatūkstantine minia Kauno Santakoje.
Ne vienas šį sekmadienį mintimis ir malda grįžo į tuometines dienas ir išgyvenimus. Nemažai žmonių susirinko ir Kauno arkikatedroje, kurią rugsėjo 23-iąją aplankė ir Šventasis Tėvas, čia susitikdamas su dvasininkais, seminaristais, pašvęstaisiais.
„Susirinkome padėkoti Dievui už popiežių Pranciškų ir jo vizitą, už Šventojo Tėvo dėmesį mūsų kraštui ir visiems žmonėms, ypač tiems, kurie vargsta, yra apleisti, skriaudžiami. Melskime stiprybės popiežiui Pranciškui, kad jis ir toliau su tokiu užsidegimu ir meile kiekvienam žmogui atliktų savo tarnystę“, – kviesdamas į šv. Mišių maldą arkikatedroje sakė Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius.
Liturgijai vadovavo vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Dievo žodį skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo arkikatedros choras „Cantate“, vadovaujamas Mindaugo Šikšniaus ir Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.
Homiliją pasakęs vyskupas Algirdas darsyk atkreipė dėmesį į sekmadienio Dievo žodį, kalbantį apie ir neturtą ir varguolius. Ganytojo žodžiais, visas Pranciškaus pontifikatas – tai vargšų ir nuskriaustųjų gynimas. Šventasis Tėvas gerai suvokia vargą ir atjaučia vargingųjų padėtį, nes yra pats iš Argentinos, vadinamojo Trečiojo pasaulio, kur vyrauja skurdo ir prabangos kontrastai.
„Dievas davė tokį popiežių kaip ženklą šiandieniam pasauliui. Juk pasaulis skaitosi su tais, kurie yra dideli, galingi ir įtakingi. Popiežius čia įžvelgia pavojų, todėl iškelia mažuosius“, – sakė vysk. Algirdas, atkreipdamas dėmesį, jog ir savo kelionėse popiežius pirmiau lanko ne stipriąsias valstybes, bet skuba ten, kur „mažieji“, „nereikšmingieji“.
Homilijoje darsyk pacituotas apaštalo Pauliaus prašymas iš Pirmojo laiško Timotiejui „atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones, už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“ (1 Tim 2,1–2). Popiežius Pranciškus gyvena rūpesčiu dėl visų žmonių, nori visus atvesti pas Viešpatį.
Šį Maldos už kūriniją mėnesį vyskupas Algirdas atkreipė dėmesį, jog žinome ir popiežiaus raginimus, ypač apaštališkajame laiške „Laudato si“, iš meilės Kūrėjui saugoti ir tausoti gamtą bei aplinką. Žinome ir praktinį gerą pavyzdį: Vatikanas siekia būti valstybe, kuri po kelerių metų visiškai atsisakytų plastiko.
„Kaip minime vizito metines? Paminklai, minėjimai, atminimo lentos... Ne to reikia. Geriausia padėka Dievui ir pagarba popiežiui būtų tuomet, jei mes įsiklausytume į jo žodžius ir juos įgyvendintume“,– sakė vyskupas Algirdas, atkreipdamas dėmesį į kelias popiežiaus mintis Lietuvoje.
Tai dėmesys jaunimui bei raginimas daugiau mąstyti apie bendrąjį gėrį, nebijoti eikvoti savęs dėl kitų gerovės, būti „išeinančia Bažnyčia“ – Šventasis Tėvas tam ragino, pasitelkdamas ypač įsimintiną palyginimą apie upes Vilnelę ir Nerį, atiduodančias savo vandenis ir prarandančias save. Kauno arkikatedroje 2018-ųjų rugsėjo 23 d. nuskambėjo ir dar vienas svarbus jo paraginimas – džiaugsmingam tarnavimui Bažnyčioje. Šio džiaugsmo priežastis yra prisikėlęs Kristus, toks džiaugsmas yra popiežiaus tarnystės nuolatinis palydovas.
„Dangus mus tiesiog bombarduoja savo malonėmis“, – sakė vyskupas Algirdas apie tikrai palaimingus pastaruosius metus Lietuvoje, kai sulaukėme pal. Teofiliaus Matulionio ir Mykolo Giedraičio beatifikacijų, popiežiaus vizito, o dabar arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus paskyrimo kardinolu. Homilijoje pakviesta toliau su džiaugsmu tarnauti Viešpačiui, džiugiai pastebint, jog žmonės šiuo metu tapo ramesni, labiau ieškantys tikėjimo gelmės.
Visuotiniuose maldavimuose šią dieną, be kita, prašyta malonės užtikrinti gamtos apsaugą, neteisėtai pralobusiems – atitaisyti padarytas skriaudas, o nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis – atgauti žmogiškąjį orumą.
Šią dieną, kaip įprasta, daugybės užtarimo prašymų sulaukė ir pal. Teofilius. Prie jo relikvijų arkikatedroje, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altoriuje, negęsta žvakelės ir dėkingumas Dievui už mus aplankiusio popiežiaus Pranciškaus dovaną – Teofiliaus Matulionio beatifikaciją.