Šventų Velykų rytą Kristaus Prisikėlimo žinią garsiai skelbs bažnyčių varpai, kuriuos girdėsime visoje Lietuvoje 8 val. ryto.
Kaune, skambant bažnyčių varpams 8 val. nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasos – iš aukščiausio miesto taško, gerai matomo iš bet kurios Kauno vietos ir net apylinkių, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius suteiks palaiminimą Švenčiausiuoju Sakramentu į visas keturias pasaulio šalis.
Paskui vyskupas A. Jurevičius vadovaus Velykų ryto iškilmių Mišioms koplyčioje, esančioje Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasoje.
Šis Velykų ryto palaiminimas bei Eucharistijos liturgija bus tiesiogiai transliuojama arkivyskupijos svetainėje, Katalikų medijų centro youtube kanalu >> , tad visi norintys turės galimybę dalyvauti ir švęsti Kristaus Prisikėlimą mūsų tautos lūkesčių šventovėje, išgyventi Dievo pažadų išsipildymo velykinę tikrovę, naują viltį ir ramybę šiuo neramiu metu.
-----------
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo titulą Lietuvoje turi vienintelė ši parapija ir paminklinė bažnyčia, kuriai 2015 metais popiežius Pranciškus suteikė garbingą bazilikos titulą.
Pirma Kauno Žaliakalnyje steigiamos parapijos bažnytėlė, įrengta mediniame sandėlyje, buvo pašventinta 1923 m. rugsėjo 23 d. Bažnyčiai suteiktas Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo titulas. Tuo pat metu buvo viešai iškeltas ir iškilių visuomenės žmonių palaikomas sumanymas Žaliajame kalne pastatydinti gražią bažnyčią kaip Lietuvos Nepriklausomybės paminklą.
1934 m. vykusio pirmojo tautinio Eucharistinio kongreso metu buvo pašventinti Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios pamatai. Arkivyskupas Juozapas Skvireckas ta proga pabrėžė, kad Prisikėlimo bažnyčios statyba pranoksta vienos parapijos užmojį.
1940 m. parapijai priklausė apie 18,5 tūkst. gyventojų. Prasidėjus bolševikų invazijai Prisikėlimo bažnyčios išorės statybos darbai buvo beveik baigti. Nei vokiečių okupacijos metais, nei sovietmečiu statybos darbai nevykdyti. 1948–1949 m. sovietai intensyviai uždarinėjo veikiančias bažnyčias, nacionalizavo bažnytinius pastatus, varė ateistinę propagandą. 1952 m. sovietų valdžia pradėjo didžiosios Prisikėlimo bažnyčios rekonstrukciją, pastate įkurdinta radijo gamykla.
1988 m. prasidėjęs laisvėjimas įgalino ir Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios susigrąžinimo akciją, kuri įgijo nacionalinį mastą. 1989 m. įteisinta atstatymo taryba ir vykdomasis komitetas, vadovaujamas kun. Gintauto Kabašinsko. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
Tuometinis parapijos klebonas (dabar Šiaulių vyskupas) Eugenijus Bartulis, vadovavęs šventovės atstatymo komitetui iki 1995 m., uoliai tęsė pastoracinę tarnystę parapijoje, tuo pat metu telkė plačiosios visuomenės paramą, už surinktas lėšas buvo vykdomi būtiniausi šventovės išsaugojimo ir atstatymo darbai.
1997 m. gegužę atstatomoje šventovėje dar neišardžius aukštų perdengimų pradėtos gegužinės pamaldos, kurių iniciatoriai – klebonas Viktoras Brusokas ir parapijos jaunimas. Tų pačių metų lapkričio 9 d. Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje pirmąkart švęstose Mišiose dalyvavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.
Didžiojo 2000 m. krikščionybės jubiliejaus metais II Lietuvos Eucharistinio kongreso proga dar pastoliais apstatytoje Prisikėlimo bažnyčioje švęstos Mišios, vyko Jaunimo dienos renginiai.
2002 m. klebonu buvo paskirtas kun. Vytautas Grigaravičius ir nuo tų metų liepos atstatomoje šventovėje kiekvieną sekmadienį aukotos Mišios. Pati Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia iškilmingai konsekruota 2004 m. gruodžio 26 d.
Išsamiau žr. čia >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
