Sausio 14–15 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko sužadėtinių grupių vadovų mokymai. Į šiuos tęstinius mokymus susirinko sutuoktinių poros iš įvairių Kauno arkivyskupijos dekanatų ir parapijų.
Pirmąją dieną psichologė Jurgita Dambrauskienė, pristatydama temą „Grupinio darbo pagrindai“, pakvietė susirinkusius prisiminti šios dienos džiuginantį įvykį ir pasidalijo savo sužadėtinių grupių vedimo patirtimi. Po to dalyviai aptarė teises ir pareigas: vienoje grupėje – sužadėtinių, o kitoje – grupės vedančiųjų. Lektorė pabrėžė taisyklių svarbą grupėje, kurios sutariamos pačioje susitikimų pradžioje, taip pat kalbėjo apie tai, kad grupės vedimas augina pačią porą. Sužadėtinių grupių vadovai turi galimybę pasišnekėti tarpusavyje temomis, kuriomis nebūtų kalbėję, aptarti poroje įvairias situacijas, kartu melstis ir pan.
.jpg)
Ko tikitės iš sužadėtinių grupių vedimo kaip pora? Kaip įsivaizduojate save kaip moterį / vyrą vesdami grupę? Tokiais klausimais dalyviai diskutavo pasidaliję į atskiras vyrų ir moterų grupes, o vėliau ant lapelių surašė situacijas, kurios kelia nerimą: kaip elgtis, jeigu grupėje būtų asmenų, kurie demonstratyviai nedalyvauja programoje, elgiasi arogantiškai ir nepagarbiai, jeigu siuntinėja piktas replikas Bažnyčios, kunigų adresu, nuolat vėluoja, praleidžia susitikimus, jei sužadėtiniai nedaro namų darbų, jei stipriai susikerta skirtingos sužadėtinių ir vedančiųjų nuomonės, į susitikimus ateina neblaivūs ir pan.
.jpg)
.jpg)
Kitą dieną J. Dambrauskienė atsakė į dalyvių klausimus ir aptarė nerimą keliančias situacijas. Sutuoktinių pora Aistė ir Darius Ruzgai, vedantys sužadėtinių grupes jau 12 metų, pasidalijo savo patirtimi, iššūkiais ir įžvalgomis.
.jpg)
„Mes mokomės darydami klaidas. Kiekviena sužadėtinių grupė praturtina mus asmeniškai ir kaip porą. Vienas iš pavojų – rutina. Gali pasirodyti, kad jau viską mokame, bet svarbu nepapulti į puikybę Nebūna vienodų grupių, nes visi esame skirtingi. Dievas neieško specialistų; svarbu, ar tai, ką kalbame, tuo ir gyvename. Normalu, kad kartais neatspindime tos siekiamybės, kurios siekiame. Mus gali pastiprinti bendruomenė, kurioje gauname formaciją, dvasinis vadovavimas. Žmonės ateina sužeisti. Tai yra dvasinės kovos laukas. Todėl malda už sužadėtinius ir už mus pačius yra ypač svarbi“, – nuoširdžiai savo mintimis dalijosi Aistė ir Darius, vėliau atsakę į gausius susirinkusiųjų klausimus.
Keletas atsiliepimų apie mokymus:
Daug pozityvių akimirkų kalbant ir mokantis apie bendravimo grupėje būdus. Patirtis, kaip reikėtų ir kaip nereikėtų vesti užsiėmimų grupėje.
Pardrąsinimas, jog poroje tai nebus per daug sunki užduotis, drąsinimas imtis darbo grupėje su sužadėtiniais.
Kiekvienas užsiėmimas praturtino mūsų porą sprendžiant asmeninius dalykus.
Išsinešame maldos bendrystę (buvo labai gražu, kai penktadienio susitikimo pradžioje visi atliepė ir prisijungė maldoje „Tėve mūsų“.
Padrąsinimas vedant grupeles būti savimi, nekurti „tobulos“ poros įvaizdžio.
Buvo smagu ir naudinga išgirsti ilgametę sužadėtinių rengėjų patirtį dirbant su poromis.
Patiko darbo grupėje taisyklės: iš pradžių galvojau, kad visiems viskas savaime suprantama, bet vėliau supratau, kad tai yra svarbu.
Laiko planavimas ir jo svarba vedant užsiėmimus. Taip pat nesusijusias temas dėti į „parkingą“ ir aptarti vėliau po užsiėmimo.
Apie grupės valdymą: praktiniai patarimai, kaip suvaldyti ir reaguoti į nepatogius ir netikėtus klausimus, nepageidaujamą dalyvių elgesį.
Pagarba ir ramybė, atvirumas ir dalijimasis, nuomonių praturtinanti įvairovė. Daug prarado tie, kurie būdami sužadėtiniais kursuose nedalyvavo. Vedantiesiems – Jurgitai, Aistei, Dariui ir visai grupei „Ačiū!“
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija
