Fotografijos Dariaus CHMIELIAUSKO ir Silvijos KNEZEKYTĖS
Birželio 24-ją, švenčiant Šv. Joną Krikštytoją, Kauno arkivyskupijos bendruomenė šventė savo dangiškojo globėjo dieną. 15 val. arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiama iškilminga Eucharistija. Vėliau gausūs jos dalyviai – dekanai, parapijų klebonai bei jose tarnaujantys kunigai, seserys vienuolės, įvairių arkivyskupijos parapijų tikintieji, bažnytinių institucijų darbuotojai Arkivyskupijos dieną minėjo konferencijų salėje. Čia Kauno arkivyskupijos metropolitas Sigitas Tamkevičius pasidalijo mintimis apie arkivyskupijos bendruomenės gyvenimą, savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Sykiu, kaip ir kasmet, buvo įteikti apdovanojimai aukščiausiu arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu bei „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimai.
Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus vadovaujami beveik pusė šimto arkivyskupijos kunigų, atšventę sekmadienio pamaldas savo parapijose, procesija atėjo prie Viešpaties altoriaus arkikatedroje vadovauti susirinkusios bendruomenės maldai dėkojant Viešpačiui už malones, kurias jis teikė Kauno Bažnyčiai per pastaruosius metus. Eucharistijos liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius. Giedojo arkikatedros mišrus choras „Cantate“, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.
Sakydamas homiliją, arkivyskupas joje priminė šv. Jono Krikštytojo misiją ruošti kelią po jo ateisiančiam tikrajam Mesijui, kad žmonės atsiverstų, nusigręžtų nuo nuodėmės ir priimtų Gerąją naujieną. Sykiu homilijoje paraginta į dangiškąjį globėją šv. Joną Krikštytoją žvelgti kaip į pavyzdį, kuriuo remiantis galima geriausiai tarnauti Dievui ir žmonėms.
„Švenčiant Šv. Joną Krikštytoją dera kiekvienam, pradedant vyskupu, kunigais ir baigiant pačiais kukliausiais arkivyskupijos nariais, pamąstyti apie Dievo mums skirtą misiją ir kaip mes ją atliekame“, – sakė ganytojas, primindamas, kokių didžių matomų darbų kai kurie žmonės nuveikia istorijoje, kaip, pavyzdžiui, palaimintasis Jurgis Matulaitis, sykiu – kokia daugybė jų vykdo savo misiją, ištikimai, garbingai ir nepastebimai atlikdami savo pareigas Bažnyčioje ir visuomenėje. Juos visus, pasak ganytojo, galima pavadinti šviečiančiais ir degančiais žiburiais, kaip sakoma Šventajame Rašte. Kaip pabrėžta homilijoje (visą tekstą žr. čia >>), Lietuvai ir Bažnyčiai daugiausia gali pasitarnauti pareigingi šventi kunigai, geros motinos ir rūpestingi tėvai, kurie auklėja vaikus būti ištikimus Dievui ir Tėvynei.
Po šv. Mišių konferencijų salėje Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius praėjusius metus apžvelgiančiame žodyje pirmiausia prisiminė savo buvusį pagalbininką vysk. Joną Ivanauską ir jo didelį indėlį į sielovados darbus; arkivyskupijos ganytojas taip pat paprašė malda lydėti jo tarnystę, artėjančią į emeritūrą, ir dar uoliau melstis už laukiamą naująjį ganytoją.
Arkivysk. S. Tamkevičius pasidžiaugė daugeliu savo brolių kunigų, kurie nedejuodami uoliai tarnauja vyskupo paskirtose pareigose, gerai sutaria su tikinčiaisiais, rūpinasi sielovada bei stiprina parapijas dvasiškai ir materialiai. Ganytojas padėkojo už dvasinius patarnavimus tikintiesiems arkivyskupijoje veikiančioms brolių vienuolių kongregacijoms, ypač kapucinams, jėzuitams, saleziečiams, pranciškonams, taip pat seserims vienuolėms, tarnaujančioms mokyklose, parapijose, bažnytinėse institucijose. Ypač geru žodžiu paminėti aktyvūs pasauliečiai, kurie ne tik sielojasi dėl Bažnyčios reikalų, bet ir dėl jų uoliai dirba – be aktyvių pasauliečių, pasak ganytojo, tiesiog būtų neįsivaizduojamas Bažnyčios gyvenimas.
Pranešime arkivyskupas pasidalijo rūpesčiais dėl kunigų, kurie kartais stokoja iki galo suvoktos kunigiškosios tapatybės – pritrūksta kunigiškosios bendrystės, paklusnumo savo vyskupui, įklimpsta į priklausomybes.
Ganytojas plačiau aptarė tinkamai švenčiamos liturgijos klausimą, paminėdamas daugumos kunigų pastangas deramai sutvarkyti liturginę erdvę, švęsti Eucharistiją su didele meile, atidumu ir pamaldumu. Arkivyskupas atkreipė dėmesį į popiežiaus Benedikto XVI išsakytas mintis švenčiant tarptautinį Eucharistinį kongresą Dubline, kuriomis kviesta dar daug nueiti liturgijos atnaujinimo kelyje, naujai atrasti Eucharistijos gelmę, per ją – vienybę su Kristaus meile ir vieni kitais. Pasak arkiv. S. Tamkevičiaus, jei Eucharistija, ypač kunigui, nebėra pagrindas, nebelieka jėgos, kuri padėtų jam likti pašaukimo aukštumoje.
„Dievo Apvaizda mus sujungė, turim vieni kitiems padėti“, – sakė Kauno ganytojas, linkėdamas sau ir visiems arkivyskupijos bendruomenėms nariams niekada nepamiršti, į ką savo gyvenime galima atsiremti, ragindamas puoselėti maldos dialogą, kad būtų galima džiaugtis ir tose arkivyskupijos gyvenimo srityse, kur džiaugtis dar per anksti.
Šventės pabaigoje, kaip ir kasmet švenčiant savo dangiškojo globėjo šventę, aukščiausiu Šiluvos Dievo Motinos medaliu buvo apdovanota grupė ypač uolia tarnyste liudijančių Evangeliją arkivyskupijos bendruomenės narių. Šiemet arkiv. S. Tamkevičius įteikė apdovanojimus kun. Dariui Lukonaičiui, kun. Vaidui Bartkui, ses. Birutei Matusevičiūtei ACJ, Irenai Blužienei, Vilmai Beržinskienei, Mantui Kuraičiui, Kristinai Laurinavičiūtei Aldonai Narušienei, Žydrei Pranevičiūtei, Ilonai Stančiauskaitei, Akvilinai Stapulionytei, prof. Laimai Šinkūnaitei, Juozui Vaitkevičiui, Deividui Valiui, taip pat šeimoms Rokui-Albertui ir Albinai Koženiauskams, Antanui ir Vandai Šmigelskiams, Vidmantui ir Genovaitei Šiuliams (žr. išsamiai čia >>).
Arkivyskupas S. Tamkevičius įteikė apdovanojimus ir 2012 metų „Bažnyčios kronikos“ fondo laureatams – dailininkei Silvijai Knezekytei ir žurnalistei Kristinai Čiučiulkaitei (mirties). Jį atsiėmė Kauno krašto dienraščio „Tėviškės žinios“ vyr. redaktorė Nijolė Grinevičiūtė, redakcijos bei skaitytojų vardu tarusi padėkos žodį, kuriame trumpai apžvelgė savo ilgametės kolegės uolią tarnystę tiesai ir savo žurnalistine veikla, ir asmeniniu pavyzdžiu.
Šią vasariškai džiugią šventę jaunais balsais ir muzika ypač praskaidrino Petrašiūnų parapijos merginų kvartetas, sugiedojęs kelias giesmes. Arkivyskupo kvietimu šventė buvo užbaigta agape kurijoje.