.jpg)
Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukakčių paminėjimas Kaune (2012 07 01)Fotografijos Silvijos KNEZEKYTĖS
Liepos 1 d. sekmadienį Kaune iškilminga Eucharistija su Krikšto pažadų atnaujinimu ir konferencija paminėtos Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. J. Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktys.
„Padėkokime Viešpačiui už Lietuvos Krikštą ir savo asmeninį krikštą, per kuriuos įsijungėme į Bažnyčią ir tapome Kristaus broliais ir seserimis“,– sveikindamas iškilmių dalyvius arkikatedroje bazilikoje kvietė liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Šių iškilmių Eucharistiją drauge koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir jo pagalbininkas vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, taip pat Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Lionginas Vaičiulionis.
Homiliją pasakęs arkiv. S. Tamkevičius priminė skaudų Katalikų Bažnyčios Lietuvoje laikotarpį, kai sovietų valdžia dėjo visas pastangas, kad Krikšto jubiliejaus minėjimas nepaskatintų religinio gyvenimo, tad visaip jį varžė ir kontroliavo. Tuomet didžioji Krikšto sukaktis galėjo būti švenčiama tik Romoje. Homilijoje pakviesta apmąstyti jau krikščioniškos Lietuvos kelią sykiu šioje perspektyvoje pažvelgiant į dabarties iššūkius.
„Krikštas įjungė Lietuvą į krikščioniškąją Europą“, – sakė ganytojas. Priminęs, kokioje dvasinėje ir kultūrinėje tamsoje iki Krikšto skendėjo mūsų vėliausiai Europoje pasikrikštijusi tauta, ganytojas pabrėžė, jog Evangelijos žinia mūsų krašte plito drauge su švietėjiškomis, kultūrinėmis, socialinėmis, artimo meilės darbų iniciatyvomis.
Homilijoje buvo paminėti krikščionybės šviesuliai mūsų tautoje – šv. Kazimieras, Žemaičių vyskupai Merkelis Giedraitis, Motiejus Valančius, ryškiausia, pasak ganytojo, XX a. žvaigždė mūsų padangėje pal. Jurgis Matulaitis, kurį 1987 m. minint Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų Romoje beatifikavo palaimintasis Jonas Paulius II. Tai kartu ir daugybė kitų Krikšto pažadams ir Evangelijai ištikimų mūsų tautos vyrų ir moterų. Žvelgiant į nūdienos sumaišties laikus, homilijoje raginta Krikšto malonėje atrasti savo gyvenimo pamatą, atkreiptas dėmesys į svarbiausią šiandienos uždavinį – išsaugoti krikščionišką šeimą (visą homilijos tekstą žr. čia >>).
Vėliau šios Eucharistijos dalyviai (ir sykiu iškilmes transliavusio Marijos radijo klausytojai beveik visoje Lietuvoje) buvo pakviesti atnaujinti Krikšto pažadus. Šv. Mišių pabaigoje arkikatedroje buvo einama Eucharistinė procesija, užbaigta palaiminimu Švenčiausiuoju Sakramentu.
Iškilmės toliau tęsėsi konferencijų salėje. Čia Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos ką tik išrinkta nauja vyresnioji sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS dalijosi mintimis apie savo vienuolijos steigėją, pranešimą pavadinusi „Žmogus pagal Dievo širdį“. Tema „Lietuvos Krikštui 625 metai“ pranešimą skaitė vyskupas Jonas Boruta SJ.
Ses. V. Plečkaitytė MVS atkreipė dėmesį į nuostabų Šventosios Dvasios veikimą, kurį galima atpažinti žvelgiant į įstabią Lietuvos vyskupų pastaruoju metu skelbiamų metų seką. Prieš šiuos Pal. J. Matulaičio metus, kai dar švenčiame ir Lietuvos Krikšto jubiliejų, minėjome Dievo Gailestingumo metus, o palaimintojo Jurgio asmenyje kaip tik ir matome, kaip perkaičiama širdis žmogaus, kuris visiškai atsiveria Dievo gailestingumui.
Ses. Viktorija apžvelgė tris palaimintojo J. Matulaičio gyvenimo epizodus, kuriuose jam reikėjo nemažai drąsos priimti kunigystės dovaną, vėliau iki galo išgyventi kančios gelmę bei visiškai meilės Kristui ir Bažnyčiai perkeista širdimi, vien dėl jų garbės, imtis vyskupo tarnystės.
Atkreipusi dėmesį į pal. Jono Pauliaus II padrąsinimą, jog šventumas yra kiekvieno žmogaus pašaukimas, vargdienių sesuo pabrėžė, jog pal. Jurgis paliko aiškius šio kelio ženklus – rinktis gėrį ir kovoti už jo galutinę pergalę siekiant to dviem būdais: 1) agere contra – veik priešingai blogiui, atpažink, matyk, siek gėrio; 2) ugdykis dorybes (žr. seserų vargdienių parengtą programą „Dorybės Lietuvos žmonėms“ >>) . Pasak ses. V. Plečkaitytės, Tikėjimo metų išvakarėse esame kviečiami gyventi savo krikštu, leisti Dievui keisti mūsų širdį, padaryti mus šventus, o šiame kelyje turime pal. Jurgio pavyzdį, pal. Jono Pauliaus II pavadintą ypatinga dovana mūsų tautai ir Bažnyčiai.
Savo pranešime Telšių vyskupas kvietė įsimąstyti į Krikšto sakramento esmę, jo perkeičiančią galią žmoguje (kaip pabrėžta, be žmogaus pasikeitimo krikštas lieka tik apeiga) bei sykiu pažvelgti į tą sudėtingą kelią, kuriuo Evangelijos žinia atkeliavo iki šiandienos nuo uolaus apaštalo Pauliaus, ją drąsiai nešusio kitoms tautoms, laikų. Pasak ganytojo, didį mūsų tautos posūkį į krikščionybę labai objektyviai yra nušvietęs pal. Jonas Paulius II 1987 m. apaštališkajame laiške Lietuvos vyskupams švenčiant lietuvių tautos Krikšto 600 metų jubiliejų >>.
Pacitavęs Bažnyčios Tėvo šv. Bazilijaus mintis apie būtiną žmogaus sąmoningą supratimą bei atsiliepimą į Krikšto malonę, vyskupas J. Boruta kvietė pažvelgti, ar iš tiesų lietuviai ir žemaičiai buvo krikštyti prievarta, kaip dar neretai sakoma – „kardu ir ugnimi“. Remdamasis labai sudėtingu krikščionybei plisti istoriniu kontekstu, ganytojas priminė, jog tiek lietuviams trūko taikaus sugyvenimo su kaimynais, tiek kryžiuočių ordinui religiniai tikslai nebuvo svarbiausi. Istorija, kalbant apie prievartinį krikštą, buvo labai iškraipoma; išsamiai ir objektyviai apie tai rašo tik istorikai prof. kun. Paulius Rabikauskas SJ bei prof. Zenonas Ivinskis, teigiantys, jog krikštijant nebuvo prievartos. Krikštui buvo rengiama masinėmis katechezėmis, o krikštijami tik sąmoningai apsisprendusieji – niekas nepasiruošusių, sąmoningai neapsisprendusių nekrikštijo. Žemaičių troškimą gyventi krikščioniškai išreiškė ir jų kreipimasis į Konstancos Susirinkimo Tėvus (XV a. pr.).
Užbaigdamas pranešimą Telšių vyskupas J. Boruta SJ pabrėžė, koks svarbus buvo visais laikais ir šiandien yra suaugusiųjų katechumenatas, laisvas ir sąmoningas žmogaus apsisprendimas tapti krikščionimi, o švenčiamos šiemetės sukaktys ir kitąmet minėsimas Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejus – tai proga visiems darsyk apmąstyti Krikšto prasmę.
