Kovo 16-osios trečiadienį Kauno arkikatedroje tęsėsi Gavėnios rekolekcijos. Kasdien žmonėms atviroje šventovėje miesto senamiestyje šiuo karo Ukrainoje paženklintu metu trečiadieniais žmones pasitinka nuo pat ryto prie didžiojo altoriaus išstatytas Švč. Sakramentas. Per visą dieną čia galima užsukti ir melstis išgyvenant bendrą visų skausmą ir rūpestį dėl karo Ukrainoje, dėl jos laisvės karių ir tų vargšų pabėgėlių, kurie palieka namus ir ieško prieglobsčio svetur. Užeiti dėkoti už žmones, kurie visokeriopai talkina savo pagalba. Melstis Dievo pagalbos, ramybės kitiems ir sau dabarties įtampose.
Popietėje čia galima užsukti rūpimais klausimais pasikalbėti su kunigu (ar atlikti išpažintį). Kunigas šventovės gale budi nuo 15 val.
Pavakare šiose rekolekcijose dalyvaujantiems gyvai ir ar per nuotolį (per transliacijas) siūloma Gavėnios konferencija. Kovo 16-ąją rekolekcijas skiriant ypač šeimoms, ji buvo skirta teisingumo temai (kovo 9 d. kalbėta solidarumo tema).
Kunigas Vincentas Lizdenis konferencijoje atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus mintį (Žinioje šių metų Gavėniai), jog gėris, meilė, solidarumas, teisingumas – tai dalykai, dėl kurių turime nuolat kovoti.
Teisingumas, pagal Katalikų Bažnyčios katekizmą, yra moralinė dorybė, kurie išreiškia nusiteikimą atiduoti Dievui ir artimui tai, kas jiems priklauso. Kunigas Vincentas plačiau aptarė teisingumą, kurio norime laikytis iš Dievo baimės. Tai nėra negatyvu. Gera yra baimė, jei baiminamės ir nenorime sužeisti to, kurį gerbiame ir mylime.
Konferencijos mintimi, jokia tobuliausia žmonių sukurta teisinė sistema nesukurs tikrojo teisingumo. Galutiniai sprendimai visada yra Dievo teisingumo ir gailestingumo. „Broliai seserys, mums reikia išpažinties“, – sakė kunigas Vincentas, pabrėždamas, jog Sutikinimo sakramente pilnutinai patiriame Dievo gailestingumą ir teisingumą tuo pat metu.
Po palaiminimo Švenčiausiuoju Sakramentu buvo švenčiama Eucharistija patarnaujant Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunuoliams. Giedojo Giedrė Tallat-Kelpšaitė. Skaitinius ir bendruomeninę maldą skaitė Jurita ir Stanislovas Poniškaičiai.
Trumpą įtaigią homiliją pasakęs kunigas Artūras Kazlauskas atkreipė dėmesį į Evangelijos pasakojimą apie Jokūbo ir Jono motinos prašymą (plg. Mt 20, 17–28), kad Jėzus pasodintų jos sūnus savo artumoje. Pasak kunigo Artūro, Jėzui buvo svarbiausias Tėvas. Svarbiau ir už motiną, kuri Jam dėl to niekada nepriekaištavo. Tai taurė kiekvienam iš mūsų, kurią reikia išgerti – tai yra pamiršti save. Pirmiausia turi būti Dievas, paskui kitas, o tada – aš.
Visuotinėje maldoje šeimų vardu išsakyti maldavimai apėmė visus, kuriuos palietė karas Ukrainoje, taip pat tas šeimas, kurios priėmė karo pabėgėlius, kenčiančius niekieno vaikus.
Šios rekolekcijos arkikatedroje tęsis kitą trečiadienį su jaunimo ugdytojais.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
