PADĖKOS UŽ LAISVĘ ŠVENTĖ ŠILUVOJE. Piligrimų eisenos į Šiluvą (2011 08 26)Fotografijos Raimondos JANUŠAUSKAITĖS
Rugpjūčio 28 d., kaip ir kasmet paskutinį rugpjūčio sekmadienį Šiluvoje didžiųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų išvakarėse, gausiai dalyvaujant į šią Marijos šventovę susirinkusiems piligrimams, buvo švenčiama Padėkos už laisvę diena.
Didžioji dalis piligrimų, daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais, jaunųjų skautų, parapijų tikinčiųjų su savo vėliavomis, seserų vienuolių į Šiluvą atkeliavo pėsčiomis, tęsdami dar sovietmečių kilusią ir tuometės sistemos visaip persekiotą tradiciją ir gausiai dalyvaudami dviejose piligriminėse eisenose.
Už sugrąžintą tėvynės laisvę Viešpačiui dėkota, jos žmonėms vienybės, daugiau teisingumo melsta bendra tikinčiųjų Rožinio malda, giesmėmis eisenose, kurios iš pat ryto prasidėjo Tytuvėnuose ir prie Dubysos slėnio, nuo Katauskių gyvenvietės. Pirmajai maldininkų eisenai nuo Tytuvėnų vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Raseinių–Šiluvos keliu, o vėliau piligrimų taku per mišką ėjusiems maldininkams vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Pakeliui į Šiluvą nuo Raseinių tą sekmadienį arkivysk. S. Tamkevičius pašventino kryžius ir koplytstulpius Rožinio slėpinių 20-yje stotelių. Šie kryžiai ir koplytstulpiai, išdrožti 13-os žinomų Lietuvos medžio drožėjų, Raseinių savivaldybės iniciatyva papuošė piligrimų kelią į Šiluvą ir tarnaus tikinčiųjų maldai. Drauge arkivyskupas pašventino ir kryžių, atkeliavusį iš tolimosios Fatimos – jį čia atvežė Lietuvos piligrimai, dviračiais iš Fatimos keliavę į Šiluvą per didžiąsias Marijos šventoves Europoje.
Šioje Marijos apsireiškimu palaimintoje Šiluvos žemėje pėsčiomis keliavusios piligrimų eisenos, Šiluvos parapijos tikinčiųjų ir klebono kun. Erasto Murausko sutiktos prie didingosios, baltumu iš tolo švytinčios Apsireiškimo koplyčios, savo piligrimystę užbaigė sveikindamos Šiluvos Dievo Motiną savo nuoširdžia giesme iki pat kitos didžiosios šventovės – Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos su šimtmečiais malonėmis garsiu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu didžiajame altoriuje.
Vidudienį pilnutėlėje bazilikoje buvo švenčiama arkivyskupo S. Tamkevičiaus vadovaujama iškilminga Eucharistija dėkojant Dievui už tėvynės laisvę ir meldžiant jo malonių šiandienos Lietuvai, jos žmonėms dabarties reikaluose. Koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, taip pat dviračių žygiui iš Fatimos vadovavęs Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos kapelionas kun. Miroslavas Dovda, Marijos radijo programų direktorius kun. K. Kėvalas bei kiti kunigai. Giedojo Šiluvos parapijos choras.
„Šios dienos piligrimai yra tie, kuriuos Dievas patraukė prie savęs. Mes dėkojame Dievui už laisvę ir viliamės, kad, išvedęs į laisvės kelią, ir toliau globos mus. Mes tikime, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Gelbėtojas ir kad, siekdami tikro gyvenimo, turime maitintis jo Žodžiu ir Kūnu – Eucharistija. Mes žinome, kad laisvė yra labai trapi, todėl Šiluvos Dievo Motinai pavedame savo viltis ir rūpesčius“, – sakė arkivyskupas savo homilijoje >> joje pabrėždamas: ne laisvė šiandien yra kalta dėl tvyrančio blogio, bet žmogus, kuris renkasi nelaisvės kelią. Homilijoje buvo prisiminti daugybė tautos švyturių, kurie už laisvę gulagų kelius ėjo su Kristaus Evangelija, širdyse įrašytais Jėzaus žodžiais. Už išaušusį laisvės rytą, už kryžius ir aukas su dėkingumu buvo paminėti Lietuvos partizanai, visi tėvynės gynėjai, artinę laisvės rytą. Ne viskas pasiekta, sakė ganytojas, užbaigdamas homiliją, – laisvę reikia kasdien įtvirtinti, o šviesesnį gyvenimą kurti drįstant eiti meilės ir aukos keliu.
Šv. Mišių pabaigoje arkivyskupo paraginimu jų dalyviai plojimais padėkojo Raseinių r. vadovams, savivaldybei už kryžius ir koplytstulpius kelyje į Šiluvą, kurie ženklins minimas dvi žymias sukaktis – Lietuvos Krikšto 625-metį ir Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų. Ganytojas ir visi susirinkusieji padėkojo lietuviams piligrimams, keliavusiems dviračiais iš Fatimos, taip pat kasmet į Šiluvą tądien pėsčiomis drauge atkeliaujantiems TFP (tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę) nariams iš Amerikos, Brazilijos, Italijos ir kitų šalių, su pagarba prisimenant šios organizacijos surinktus daugiau kaip 5 mln. parašų Lietuvos valstybingumui paremti 1990 metais.
Arkivyskupas pakvietė visus į jau netrukus prasidėsiančius didžiuosius Šilinių atlaidus.
