Rugsėjo 19 dieną Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Kauno I dekanato parapijų klebonų ir bažnyčių rektorių konferencija tema „Maironis kaip dvasininkas ir poetas“.
Pirmoje konferencijos dalyje muziejaus direktorė Aldonai Ruseckaitė konferencijos dalyviams vedė ekskursiją po muziejų, parodė ekspozicijas, papasakojo muziejaus istoriją.
Vėliau muziejaus salėje Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius pakvietė Aldoną Ruseckaitę pravesti konferenciją. Prelegentė savo kalboje pristatė prelatą Joną Mačiulį-Maironį kaip teologą: „Maironis Peterburge ėjo vicerektoriaus pareigas, o Kauno kunigų seminarijoje – rektoriaus pareigas. Nuo 1903 m. – teologijos daktaras. Jo mokslinio darbo tema, rašytinis palikimas, laiškai yra perpinti lotyniškais terminai, todėl dauguma jo darbų, gal dėl pasauliečių kompetencijos teologijoje stokos, yra iki galo neišnagrinėti ir neatskleisti. Profesoriaus paskaitos buvo vedamos lotynų kalba. Jo pamoksluose aptinkame senąją leksiką bei lotyniškas sentencijas, citatas iš Šv. Rašto. Moralinės teologijos studijos – taip pat lotynų kalba. Šiuo metu yra būtinybė patyrinėti jo paskaitas, kurios buvo skirtos klierikams, studentams, kurios parodytų jo asmenybę, ją dar labiau atskleistų“, – kalbėjo prelegentė.
Toliau savo kalboje muziejaus direktorė citavo Maironio konferencijas klierikams: „ Daug pas mus apsileidusių. Ieškančių šiltų vietų gyvenime. <...> Turime prakaite valgyti duoną, nesiblaškyti, panaudoti visus talentus. <...> Jūs turite būti plataus profilio išsimokslinimo, kultūros inteligencijos“. Prelegentė savo kalboje iškėlė nuoskaudas, kurias patyrė Maironis savo laikmetyje iš visuomenės, įvairių valdininkų. „Dėl asmeninės patirties 1926 metų konferencijoje jau kvietė studentus nesikišti į politiką. Minint Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus, švenčiant Vasario 16-osios renginius nebuvo pagerbtas kaip lietuvybei nusipelniusi asmenybė. Dėl to labai išgyveno. Maironis tuo metu buvo nusivylęs Tėvyne, matė blėstantį idealizmą. Tačiau savo kalbose aukštino mokslą, kurį vadino didžiąja galybe. Didelė žaizda Maironio gyvenime buvo Vilniaus krašto okupacija. Savo raštuose tai nuolat akcentuodavo. Replikos, kūrybos kritika, ypač iš A. Venslovos, B. Sruogos, A. Jakšto, žeidė jo asmenybę. Tačiau, kiek įstengė, netylėjo, gynėsi straipsniuose, kovėsi literatūros pasaulyje. Apie save yra pasakęs, kad lenkai skundė, o lietuviai nemylėjo. Bet svarbiausi jo žodžiai buvo, kad teologija ir poezija buvo du mylimiausi jo dalykai.“
Pabaigoje A. Ruseckaitė pristatė savo naująją knygą „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Mons. V. Grigaravičius padėkojo prelegentei už konferenciją, paskui visi aplankė Maironio butą.
Antroje konferencijos dalyje dvasininkai turėjo galimybę apžiūrėti Jėzuitų gimnazijos naująjį priestatą, o Jėzuitų vienuolyno patalpose dekanas mons. V. Grigaravičius pristatė įvairias dekanato aktualijas.
