Spalio 19 dieną Kauno kurijoje vyko pirmasis šio rudens sezono arkivyskupijos kunigų nuolatinio ugdymo susitikimas. Pagrindinis jo prelegentas buvo gydytojas psichoterapeutas Gintautas Narmontas, skaitęs pranešimą, skirtą sielovadoje svarbiai vaikų ir paauglių psichologijai pažinti.
Bendravimas su jaunais žmonėmis – tai iššūkis
„Tai tema, kurią ne kartą iš kunigų girdėjau kaip klausimą: kaip bendrauti su šiuolaikiniu jaunu žmogumi, užmegzti su juo ryšį? Mūsų Bažnyčia skirta ir jauniems žmonės, tačiau mūsų laikmetis, kultūra taip greitai keičiasi, ir mes kalbėdami su jaunais žmonėmis jaučiamės tarsi būtume iš praeito amžiaus“, – sakė kunigų susirinkimui vadovavęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog bendrystė su jaunimu tikrai yra iššūkis ir ne tik kunigams, matomas ir pašaukimų srityje, jaunimo sielovadoje mokyklose, parapijose, šeimose.
Gydytojas psichiatro žinia: svarbu mokytis, kaip padėti sau ir kitiems
Kaip vieną iš šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams nerimą keliančių veiksnių prelegentas įvardijo socialinius tinklus. Juose jaunų žmonių psichika patiria didžiulę stimuliaciją malonumais, tačiau kartu ir kančią, nes čia varžomasi ir dalijamasi sėkmėmis, tačiau nesidalijama nepasisekimais; čia paaugliui tarsi „kreivame veidrodyje“ atrodo, jog visi „sėkmingi“, gražesni, išskyrus jį patį. Pasak gydytojo, psichoterapeuto, kai malonumo (ir dėl to pakilusio smegenyse hormono dopamino) per daug, viskas darosi nebeįdomu, žmogų apima nuobodulys, jis kenčia. Kuo daugiau malonumo, tuo mažiau pasitenkinimo patiriama. Priklausomybės nuo socialinių tinklų, pornografijos tik mažina gyvenime to, dėl ko žmogus gali džiaugtis. Atkurti būtiną bazinį dopamino lygį, sumažinti nerimą gali padėti gebėjimo džiaugtis įprastais dalykais ugdymas.
Pranešime pabrėžta: statistika šiandien teigia, jog emocinį skausmą, psichikos sutrikimus kenčia kas ketvirtas žmogus. Ypač daug paauglių išgyvena nerimo sutrikimą. Pasak gydytojo, automatiškai vaikai ir paaugliai neišmoksta, kaip su tuo kovoti. Tad jiems reikia ne tik kūno kultūros, bet ir psichinės gerovės paskaitų. Reikia mokytis, kaip padėti sau ir kitiems.
„Su vaikais dirbti matau daug prasmės“, – sakė gydytojas psichoterapeutas Narmontas, pasidalydamas mintimis, kaip neigiamos vaikystės patirtys paveikia tolesnio gyvenimo kokybę. Dėl to netgi trumpėja gyvenimo trukmė, kyla didesnė savižudybės rizika. Įvykus trauminei patirčiai, svarbu stengtis kuo greičiau atkurti pažeistą jauno žmogaus saugumo jausmą.
Prelegentas atkreipė kunigų dėmesį į bendruomenių, emocinių ryšių su kitais žmonėmis svarbą, mažinant streso lygį, kuriant saugią aplinką. Jei žmogus yra vienas, vienišas, atskirtas socialiai, šiek tiek izoliavęsis, jis tampa vis mažiau atsparus stresui. Bendruomeniniai ryšiai, artumo jausmas gali labai padėti žmonėms geriau susitvarkyti su stresą keliančiomis situacijomis. Daugiau bendravimo sunkumų kyla turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Jautriu gydytojo psichoterapeuto žodžiu buvo apibūdintos kančios, kurias vaikams ir jaunimui kartais suteikia mokymosi sutrikimai. Patarta spręsti juos pasitelkiant psichologinės pagalbos tarnybas (šiandien Lietuvoje jau diagnozuojami įgimti skaitymo ir rašymo įgūdžių sutrikimai) ir taip palengvinti gyvenimą tiems vaikams, kurie kaltinami tingėjimu, dėl to išsiugdo žemą savivertę.
Kas svarbiausia bendraujant su vaikais ir paaugliais? Specialisto patarimu, tai bendravimu patenkinti bazinius jų poreikius: kad jie jaustųsi laisvi, saugūs, priimami, nepatirtų patyčių, turėtų mėgstamą veiklą.
„Svarbu įsitraukti – vaikai, paaugliai labai jaučia įsitraukimą, autentiškumą. Neskubėti, nes nebūtina išspręsti visų problemų per kartą. Kartais geriausia tik išklausyti kitą“, – praktiniu bendravimo patarimu pasidalijo Gintautas Narmontas.
Kad pasiektume paauglį, pasak gydytojo psichiatro, nebūtinai reikia visada būti tėvų pusėje. Nepervertinti suaugusiojo, nes visi turi teisę į savo išgyvenimus. Nebūti teisiančiais suaugusiaisiais.
Šios konferencijos svečio pranešimas sulaukė kunigo susidomėjimo, jie uždavė daug klausimų, pvz., dėl depresijos, priklausomybių gydymo, bendravimo ribų nustatymo tarp tėvų ir vaikų. Gydytojas psichoterapeutas nesyk drąsino kunigus, taip pat ir tėvus daugiau domėtis, gausinti savo žinias šioje svarbioje psichologijos ir bendravimo įgūdžių srityje, kur daug ko galima išmokti. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas nuoširdžiai padėkojo svečiui už praplėstą pažinimo lauką.
Einamieji sielovados klausimai. Padėkos kunigams
Vėliau konferencijoje buvo aptarti ir einamieji sielovados klausimai. Padėkota kunigams, kurie tarnavo atlaiduose ar teikė pagalbą aprūpinant maistu Šilinių piligrimus. Arkivyskupas taip pat padėkojo dvasininkams už asmeninę auką, kurią jie skyrė Ukrainos kapelionų tarnystei – nupirkti automobiliai jau pasiekė karą kenčiančią šalį. Kunigams buvo priminta kanoninė rekolekcijų kartą per metus pareiga, taip pat rinkliava parapijose Misijų sekmadienį, kuri bus skiriama pasauliniams misijų projektams. Perduota Gyvenimo ir tikėjimo instituto informacija pakviečiant registruotis į ekstraordinarinių Komunijos dalytojų kursus.
Kunigams pristatytas nuo spalio 4 dienos darbą pradėjęs arkivyskupijos ekonomas Kęstutis Patašius, kuris, kaip numatyta Kanonų teisės kodekse, prižiūrės arkivyskupijos finansus, sudarys metinį biudžetą ir seks jo įgyvendinimą, padės ordinarui ir kunigams finansiniais klausimais, rūpinsis, kaip didinti finansinį pajėgumą pastoracijai. „Ateinu su atvirumu, drąsa ir iššūkiu. Stengsiuosi, kad kunigai turėtų daugiau laiko pastoracijai“, – sakė būsimiems savo bendradarbiams dvasininkams prisistatęs naujasis ekonomas.
Sielovadinių pasiūlymų kunigams pristatė Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis bei Sutuoktinių susitikimų judėjimo bendradarbiai. „Karštas“ ir nebrangus pasiūlymas pilnamečiam jaunimui – naujametis Europos jaunimo susitikimas Rostoke (Vokietijoje), kurį, kaip kasmet, organizuoja Taizè bendruomenė.
Kitas kunigų susirinkimas – lapkričio 16 dieną.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
