Nuotraukos – Silvijos Knezekytės (I-VI) ir KAIT (VII)
Apkasų žvakių Ukrainos žmonėms liejimo epicentru šiuo metu tapusi Kristaus Prisikėlimo bazilika bei jos klebonas kunigas Kęstutis Rugevičius sausio 20 dieną svetingai priėmė Kauno krikščioniškų bažnyčių bendruomenes bendrai maldai.
Į ekumeninį maldos susitikimą atvyko Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Kristaus Prisikėlimo parapijos kunigai Nerijus Pipiras ir Sigitas Bitkauskas, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kunigas Saulius Juozaitis, Jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, Stačiatikių Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas tėvas Nikolajus Murašovas, .
Pamaldose su žmonėmis dalyvavo ir nuo pareigų nušalintas stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus, stačiatikių diakonas Konstantinas Pankrašovas, katalikų diakonas Darius Chmieliauskas.
Kasmet rengiamos Kaune Ekumeninės pamaldos, kuriomis įsiliejama į visos Bažnyčios maldą sausio aštuondienyje už krikščionių vienybę, šiemet vyko ypač neramiu, karo negandos Ukrainoje metu, tad minėtas jos vardas bei kančia.
„Prašykime atleidimo už krikščionių susiskaldymą, ypač kai matome šiandienos pasaulio ypatingas dramas. Karas Ukrainoje žeidžia širdį... Sunku net pakelti mintį, jog taikus žmonių gyvenimas bombarduojamas. Melskime taikos, o tos maldos vaisiai bus ramybė pasaulyje“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, vadovavęs pamaldoms.
Pamaldos vyko pagal medžiagą Krikščionių vienybės savaitei, kurią šiemet parengė Minesotos Bažnyčių tarybos suburti JAV krikščionys. Savo apmąstymuose jie dalijasi apie nesantaikas, net smurto protrūkius savo žemyne ypač rasiniu pagrindu, kviečia įsipareigoti priešintis priespaudai ir bet kokiam susiskaldymui žmonijoje įsiklausant į pranašo Izaijo knygos mintį: „Mokykitės daryti gera. Atsidėkite teisingumui“ (Iz 1, 17).
Išklausius Dievo žodį, drauge buvo sukalbėtas išpažinimo ir atleidimo aktas, o vėliau kunigai pasidalijo trumpomis homilijomis.
„Meilė, taika, išgydymas visų žaizdų yra per Kristų“, – kalbėjo metodistų kunigas R. Matulaitis, atkreipdamas dėmesį, jog šios dienos klausimas: ką šiandien galiu padaryti, kad rytojus būtų kitoks?
Stačiatikių kunigas t. N. Murašovas sakė branginantis draugiškus santykius su kitomis krikščionių bendruomenėmis ir miesto gyventojais, minėjo, jog karo pabėgėliai apsilanko taip pat ir jų parapijoje, tad stengiamasi ieškoti jiems pagalbos sunkiose situacijoje.
„Esu dėkinga visiems, kurie kasdien nuo vasario šioje bažnyčioje meldžiasi Rožinį ukrainiečių ir lietuvių kalbomis“, – su ašaromis akyse liudijo Tatjana Narkevičienė, Lietuvoje jau ilgus metus gyvenanti ukrainietė, dabar savanoriaujanti liejant apkasų žvakes savo tėvynainiams – jų jau pagaminta beveik 17 tūkst.
Simboliniai šių pamaldų gestai buvo vanduo, pilamas į dubenį kaip atgailos ženklas, kurį atliko stačiatikių kunigas t. N. Murašovas, ir akmenėliai, kuriuos pamaldų dalyviai nešė ir dėliojo klaupdami prie Viešpaties kryžiaus.
„Tai ženklas suvokti, kad jūs taip pat esate Kristaus Bažnyčios nariai savo gyvenimu ir darbais kiekvienas savo srityje – kas melsdamasis, kas ieškodamas, kas padėdamas palaikyti gyvybę, žmoniškumą, tikėjimą, sveikatą, įkvėpimą. Mes kiekvienas savo srityje galim kurti ir nešti taiką“, – sakė kunigas K. Rugevičius, kviesdamas svarbiausiam – mylėti ir tikėti, ir ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais.
„Mes norim nešti Tavo taiką, / kur neviltis, leisk skleisti šviesią viltį“, – tą vakarą šventovėje sugiedota katalikiška giesmė, taip pat ir stačiatikių bei ukrainiečių moterų giesmės perteikė tai, kas veržėsi iš susirinkusių žmonių širdžių, nesvarbu, kokiai krikščionių bendruomenei jie priklausė, – visi juk trokšta taikos, nei vienam nereikia karo.
Tą vakarą kalbėta Užtarimo malda kelis kartus priminė: juk esame susiję ir vienu balsu šaukiamės: „Tėve mūsų...“
Ekumeninių pamaldų rinkliava tradiciškai buvo skirta Biblijos draugijai Lietuvoje paremti, kad Šventasis Raštas būtų kuo plačiau pažįstamas ir skaitomas.
Tą pačią dieną Kristaus Prisikėlimo bazilikos salėje vyko prieš 33 metus žiauriai nužudyto ortodoksų kunigo Aleksandro Menio (1935–1990) paminėjimo konferencija, pavadinta „Tėvas Aleksandras Menis – šiuolaikinio pasaulio liudytojas apie meilę ir vienybę“. Organizavo VŠĮ „Kultūrų dialogai“. Atidaryta Lilijos Ratner darbų paroda „Gulagas. Holokaustas“. Plačiau kviečiame skaityti prisikelimas.lt >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
