Nuotraukos – iš vaizdo įrašo
Atsinaujinimo diena sausio 29-ąją patraukė žmonių dėmesį iš visos Lietuvos. Jie į VDU Didžiąją salę buvo susirinkę iš Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir kitų vietų, ir net iš pajūrio. Kiti susidomėjusieji stebėjo tiesioginę renginio transliaciją.
Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ šią dieną skyrė temai „Jėzau, kas tu iš tikro esi?“ – pasak renginį vedusios bendruomenės koordinatorės Rūtos Šalaševičienės, kad vis labiau pažintume Tą, paskui kurį sekė gausi minia ir mokiniai.
Renginio dalyvius sekmadienį Kaune sveikino abu Lietuvos kardinolai – Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmasis skaitė konferencijos pranešimą, antrasis vadovavo sekmadienio Eucharistijai, kuri buvo švenčiama dienos pabaigoje.
Nepavargti ieškoti Dievo veido
„Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“ , – taip pavadintą konferenciją pradėdamas kardinolas A. J. Bačkis atkreipė dėmesį, jog psalmės (Ps 27) žodžiai perteikia kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos troškimą pažinti Dievą. Žmonėms neskirta matyti Dievo veido. Kai kurių religijų išpažinėjams (pvz., musulmonams, žydams) draudžiama vaizduoti Dievą. Bet netgi apaštalai, kurie matė ir buvo kartu su Jėzumi, troško, kad Jis parodytų Tėvo veidą.
Tam, kad Jėzaus veide atpažintume Dievą, reikia tikėjimo. Kardinolo žodžiais, Evangelija mums atskleidžia Jėzaus veidą ir mes išpažįstame: Jėzau, Tu esi Gyvojo Dievo Sūnus.
Šia proga kardinolas prisiminė popiežių Benediktą XVI. Pasak kardinolo, Benediktui XVI, šiam geriausiam teologui, tiesos ieškotojui, svarbiausia buvo pažinti Jėzų. Savo knygą „Jėzus iš Nazareto“ jis yra apibūdinęs kaip asmeninio ieškojimo rezultatą.
Koks kelias veda į Dievo veido pažinimą? Pranešimo mintimi, yra paprastas ir prieinamas kelias – tai Šventasis Raštas ir duonos laužymas (Eucharistija).
„Ir aš ieškojau ir tebeieškau Jėzaus veido“, – sakė kardinolas, prisiminęs Paryžiaus seminariją, kurioje studijavo ir kurios dėstytojai pirmiausia jauniems žmonėms perteikė Šventąjį Raštą, o ne kitas filosofines ar teologines disciplinas. Susižavėjimą jam kėlė ir Romoje doktoratą rengusio bičiulio Šventojo Rašto tyrinėtojo prelato Antano Rubšio darbai.
„Mes esame krikščionys, ir kas mums yra svarbiausia? Mūsų kasdienis gyvenimas su Jėzumi. Tokį paprastą gyvenimą 30 metų gyveno ir pats Jėzus. Dėl to man mielesni yra paprasti žmonės, pvz., sutrikusio intelekto asmenys. Jėzus gyvena jų tarpe. Jėzus pats pasirinko kelią būti su žmonėmis“, – dalijosi kardinolas, dar 1992 metais tapęs pirmuoju „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės kapelionu Lietuvoje.
Paminėdamas šv. Joną Paulių II bei jo pasauliui atskleistą gailestingąjį Dievo veidą, savo pasidalijime kardinolas palietė ir karą Ukrainoje. Jis šiandien rodo pasauliui kenčiančio Jėzaus veidą. Jėzus kenčia ten, kur kenčia žmogus. Bažnyčia turi palengvinti tą kančią.
„Norėčiau, kad ir mano gyvenimo likutis būtų skirtas Jėzui. Norėčiau eiti tokiu keliu“, – sakė kardinolas, atkreipdamas dėmesį į savo mėgstamo šventojo Karolio de Fuko pavyzdį. Seminarijoje jam didžiulį įspūdį padarė Karolio de Fuko knyga. Karolis de Fuko atsivertė po netvarkingo gyvenimo ir pradėjo gyventi paprastą, paslėptą gyvenimą su Dievu trapistų vienuolyne. Vėliau jis, kaip ir jo pažintas Jėzus, buvo nužudytas.
Palaiminimu konferenciją užbaigęs kardinolas nuoširdžiai kvietė visą gyvenimą nepavargti ieškoti Dievo. Ne baigti gyvenimą, bet nuolat eiti į susitikimą su Dievu, prašyti, kad Jis vis labiau atvertų savo veidą.
Išsaugoti ne pastatus, o Jėzų
Antrosios konferencijos tema „Nepatogus Jėzus“ kalbėjęs kunigas Algirdas Toliatas pabrėžė, jog jei Jėzus mums yra tik žmogus, mes liekame stabmeldžiai. Ir tik Šventoji Dvasia, tarsi atlikdama regėjimo korekciją, savo galia padeda pažinti tikrąjį Jėzų. Kitaip žmogui neįmanoma dėl jo sužeistos prigimties.
„Tiek, kiek mes žiūrime į Kristaus veidą ir kiek jį atspindime, tiek esame pilni Dievo. Tai nuolatinis iššūkis kasdien gręžtis į Kristų ir atspindėti Jo veidą, būti giliai Jo širdies plakime. Kitaip net ir tūkstančius kartų priimta Komunija gali būti tik iliuzinė, tik mūsų pačių susikurta Bažnyčia“, – sakė kunigas Algirdas Toliatas.
Svečias trumpai pasidalijo Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios istorija. Kai ją pamatė pirmą kartą, manė, jog misija neįmanoma. Tačiau be sunkių, skandinančių aplinkybių, pasak policijos kapeliono, bendruomenė nebūtų patyrusi malonės ir Dievo stebuklų. Nebūtų atsinaujinusi tikėjimu. Tik perkeitime tampame Dievo žmonėmis. Toks yra tikėjimo kelias. Nes Kristus yra „nepatogus“. Bažnytinės bendruomenės užduotis yra ne išsaugoti pastatus, galią, bet išsaugoti Jėzus veidą, vienintelį, kuris mums apreiškė Tėvą.
Jėzus – ne teorija, bet veikianti tikrovė
Atsinaujinimo diena – tai laikas ir vieta liudyti savo tikėjimą. Šios dienos liudytojai, užaugę tikėjimo praktikos atžvilgiu kiek skirtingose šeimose, dalijosi, kaip Dievas savu keliu juos vedė į šiandieną.
Paulių Jėzus pasišaukė 33-ejų – tų pačių, kaip savo paties pradėtos viešosios veiklos metų, per Šventosios Dvasios krikštą, kurį priėmė, stovėdamas eilėje, ir pasitraukti buvę... nepatogu. Šiandien Paulius sako, jog stengiasi neatsakyti bet kokio patarnavimo dėl Jėzaus, savo Karaliaus. Jėzus tas, kuris moko „Dangaus karalystės etiketo“. O kartais kaip tikras draugas padaro stebuklą. Pauliaus žodžiais, Jėzus ne teorija, bet dabar veikianti tikrovė.
Mokytoja Milda užaugo giliai tikinčių tėvų šeimoje. Dievas buvo jos gyvenime nuo pat lopšio. Bet vėliau išgyveno besąlygiškai šalia esančio Dievo patirtį. Tai atvedė į tarnystę dėl kitų (Onkologijos ligoninėje, vaikų namuose, maldos grupelėse). Taip Dievas drąsino ir laisvino, ir duodavo vis daugiau.
Kunigas Algirdas pasidalijo netikėta savo pašaukimo istorija. Tikėjimas nebuvo savas paauglystėje. Kai 12 klasėje atėjo nauja tikybos mokytoja, jam kilo nuoširdus klausimas: kaipgi žmogus galėjo šitaip susigadinti sau gyvenimą? Jai uždavė daugybę klausimų, bet širdyje atsakymai nerūpėjo. Tik po antro bandymo apsilankęs Mišiose jis patyrė nepaaiškinamą vidinę šilumą, žodžiais nenusakomą gerumą. Įstojo į seminariją, nes norėjo gauti atsakymą, kas yra Dievas. „Dievas veda, kartais mums pavyksta atsiliepti. Padarę dėl Dievo, gauname iš Jo šimteriopai“, – liudijo kunigas A. Toliatas.
Rūta sakė mažiausiai turėjusi tikėjimo vaikystėje. Dėl sovietinių laikų šeimoje nebuvo jo praktikos. Ji buvo nekrikštyta. Tačiau penkiolikmetei kilo giluminis troškimas pažinti Jėzų Kristų, ji ėmė tarsi „avansu“ žavėtis Juo. Prašė visų papasakoti apie Jėzų, bet to niekas nesugebėjo ir kartais pasakodavo... apie šventuosius. Dievo braižas: Rūtos niekas neparuošė Krikštui ir tikėjimui, o šiandien ji pati įsitraukusi į Bažnyčios misiją, tarnauja suaugusiųjų katechezėje.
Kad Dvasia atnaujintų gyvenimą
Švenčiant Atsinaujinimo dienos Eucharistiją kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ kvietė melstis, kad Dievo Dvasia atnaujintų visų gyvenimą. Sekmadienio Evangelija – Jėzaus kalno pamokslas – skelbė palaiminimus. Kardinolo mintimi, jie yra paties Išganytojo parodytas kelias. Juo eidami esame vienybėje su Dievu, kuri tęsis per visą amžinybę.
„Gyvųjų akmenų“ bendruomenė jau kviečia į kitą Atsinaujinimo dieną. Balandžio 23 d. vyks ypatingas charizminis susitikimas su svečiais iš Anglijos.
Vaizdo įrašą galima pažiūrėti čia:
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
