Spalio 25 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje vyko renginys, skirtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" keturiasdešimtmečiui paminėti. Pranešimus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) dirbantys specialistai. Centro direktorė Birutė Burauskaitė pristatė bendrąją Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį pokariu ir aptarė „Kronikos" atsiradimo kontekstą. Monika Kareniauskaitė apibūdino „Kronikos“ universalumą ir kartu unikalumą. Kaip pabrėžė tyrėja, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ gimimą 1972 m. kovą galime vertinti kaip itin nelauktai išaugusius nuostabius pilietiškumo daigus. Leidinio atsiradimas buvo tarsi ženklas, kad sovietinėje sistemoje radosi žmonių, kurių veikla nepadarytų gėdos net ir šiandieniniame europietiškame žmogaus teisių diskurso kontekste.
Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Paikštenis pristatė klausytojams muziejaus rinkinius, aptarė įdomiausius eksponatus, susijusius su ginkluota ir neginkluota rezistencija, taip pat kvietė dalyvius apsilankyti muziejuje pasidžiaugdamas, kad pastaraisiais metais lankytojų iš Lenkijos gerokai padaugėjo.
Diskusiją vedė dr. Katarzyna Korzeniewska iš Jogailaičių universiteto Krokuvoje Lietuvos studijų centro. Ji pabrėžė, kad nors „Kronikos“ jubiliejus nepriklauso tiems, kurie galėtų būti lietuvių ir lenkų švenčiami kaip bendros istorijos palikimas, tačiau „Kronika“ įeina į bendrą Europos istorinį paveldą, ypač – pasipriešinimo totalitarizmui paveldą, todėl dera jos jubiliejų minėti ir Lenkijoje, kuri išgyveno panašią patirtį.
Po susitikimo dalyviai apžiūrėjo LGGRTC parengtą ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ skirtą parodą.
Jogailaičių universiteto Krokuvoje Lietuvių studijų centras
