Vasario 9 d. Kauno arkivyskupijos salėje įvyko pirmasis pranešimų ir diskusijų ciklo „Žmogaus slėpinys“ susitikimas. Pranešimo „Žmogus – sukurtas ar save kuriantis?“ atvyko pristatyti Laurynas Jacevičius, buvęs krepšininkas, apologetika.lt įkūrėjas, XFM radijo laidų vedėjas.
Svečias dalijosi savo įžvalgomis ir sakė, jog šiandien mes girdime ir matome įvairių šūkių apie žmogų, už kurių slypi įvairios pasaulėžiūros. Bet visų pirma turime kelti klausimą: kas yra žmogus? Kiekvienas galime turėti skirtingų atsakymų į šį klausimą. Kažkam tai truputį protingesnis už kiaulę padaras, kitam Dievo kūrinys, sukurtas pagal jo paveikslą ir panašumą, o trečiam gal tiesiog atsitiktinumas. Tačiau visuomenėje, kai pradedam kalbėti apie žmogaus teisę, mes intuityviai žinome, kas yra žmogus ir apie ką kalbama.
Lektorius atkreipė dėmesį, jog kalbant apie žmogų svarbu kalbėti ir apie laisvę. Visų pirma, atėjome į šį pasaulį prieš savo valią, tėvai mums suteikė kūną, genofondą, bet nežinojo, kaip atrodysim, kokia bus lytis ir kokie mes būsim. Esam apriboti erdvėje, nesam tobulai laisvi. Iš to kyla klausimas: ar tos laisvės kažkiek turime, kad mūsų pasirinkimai būtų prasmingi? Kas yra laisvė? Vieni sako, kad laisvė yra daryti tai, ką nori, kur nori ir su kuo nori. Teoriškai laisvė yra, tačiau nesame laisvi nuo pasekmių. Laisvę žmonės nori deklaruoti sau ir kitiems tik iki tam tikros ribos. Klausimas: kur ta riba? Absoliučiai viskas turi ribą. Vienam tai gyvūnų teisės, kitiems Bažnyčia, tretiems kažkur kitur riba.
Laurynas Jacevičius pabrėžė, jog Dievas, pašaukęs mus, išskiria iš kitų gyvų būtybių, duoda mums užduotį būti jo bendradarbiais. Tai labai kilnus pašaukimas. Dievas nori dalintis su šiuo pasauliu, nes Jis jį sukūrė ne dėl to kad jam kažko trūko, bet dėl to, kad Jis myli.
Pokalbyje paliesti dabarties iššūkiai, ir vienas jų, pavyzdžiui, yra dirbtinis intelektas. Pasak. L. Jucevičiaus, fiziškai gali atrodyti panašus, bet ar tai yra asmuo? Ar žmogus gali suteikti asmenišką prigimtį jį sukurdamas? Tai didelė bėda, jis neturės racionalios sielos, kad ir kaip atrodytų.
„Žmogus pašauktas būti unikaliu Dievo bendradarbiu, kiekvienas paties Dievo esam nuostabiai užmegztas mamos įsčiose. Jūs esat tokie, kokių Dievas norėjo. Esat pašaukti geriems darbams, visi esam lygus, bet skirtingi“, – dalijosi mintimis vakaro svečias.
Tęsdamas pokalbį, l. Jucevičius atkreipė dėmesį, jog žmogus yra sukurtas ir pats kuriantis. Krikščionišku požiūriu turime žmogiškąją prigimtį, sukurtą pagal paties Dievo atvaizdą ir panašumą. Nieko kilniau neįmanoma sugalvoti! Bet kiekvienas iš mūsų turim pakankamai laisvos valios save formuoti. Žinoma, yra dalykų, kurių mes negalime: negalim biologiškai iš vyro tapti moterimi ir atvirkščiai, negalim tapti paukščiais, net prisidėję sparnus. Tačiau galim tapti vis labiau žmonėmis. Mes niekad netapsime ontologiškai kaip Dievas, bet galime stengtis tapti panašūs į Jį.
Po temos pristatymo prie Lauryno Jacevičiaus prisijungė moderatorius Justas Žukauskas ir tęsė diskusiją, kartu atsakant į klausytojams kilusius klausimus.
Susitikimų ciklą organizuoja tėvai redemptoristai, Kauno arkivyskupijos akademinės bei kurijos sielovados bendradarbiai, Katechetikos centras.
Antrasis susitikimas – kovo 10 dieną (Kaune, Papilio g. 5) tema „Žmogus sužeistas ir (iš)gydomas“. Dalyvauja edukologijos doktorantas Marius Daugėla ir filologijos mokslų daktarė Regina Sabonytė, plačiau žr. >>
Raimonda Balandė,
LSMU akademinės sielovados koordinatorė
