Vasario 15 dieną arkivyskupijos kunigai dalyvavo antrojoje šių metų ugdymo konferencijoje, kurios laikas buvo skirtas ir bendrai maldai, ir pranešimams, ir agapei drauge.
Ši kunigų konferencija, vykusi arkivyskupijos kurijoje, atkreipė dėmesį šv. Juozapatą Kuncevičių (1580–1623), kurio jubiliejinius metus šiemet švenčiame Lietuvoje. Be to, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kaip ir kasmet, supažindino kunigus su sielovadine bei finansine arkivyskupijos situacija. Buvo pristatyta krikščioniška profsąjunga, nuolatinis diakonatas.
Šv. Juozapatas: tautų ir žmonių šventasis
Pirmajame pranešime savo brolį šventąjį Juozapatą, nemažą gyvenimo tarpsnį nuo 13 metų praleidusį Vilniuje ir žiauriai, jau esant Polocko arkivyskupu, nukankintą už tikėjimą ir Bažnyčios vienybę, pristatė tėvas Mikolajus Ruslanas Kozelkivskyy OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas ir bazilijonų vienuolyno vyresnysis.
Pakviesdamas jį žodžio, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, be kita, atkreipė dėmesį, jog tėvas Mikolajus nuo pat karo Ukrainoje pradžios nuolat atvyksta į Kauną bei tarnauja graikų apeigų katalikams (taip pat ir karo pabėgėliams) sekmadieniais Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčioje.
„Tai įdomus šventasis, nuoširdaus santykio su Dievu, savęs ir Dievo ieškojimo pavyzdys“, – sakė tėvas Mikolajus Kozelkivskyy apie šventąjį Juozapatą, kuris, jo manymu, ir šiandien galėtų būti vienijančios bendrystės pavyzdys, užtarėjas sunkiose šeimų ar asmeniškose situacijose.
„Esu tikras, jis turi galios. Tikiu, kad Dievas gali veikti per Juozapato užtarimą. Jį galima lyginti su šventaisiais Stanislovu, Kazimieru. Jis yra Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos šventasis, viso katalikiško pasaulio šventasis“, – sakė tėvas bazilijonas, pristatydamas šventojo atvaizdus, pakviesdamas domėtis jo istorija ir puoselėti pamaldumą ir, žinoma, apsilankyti Vilniuje, Švč. Trejybės bažnyčioje, kur yra šv. Juozapato altorius ir gerbiamos relikvijos.
Iš Ukrainos kilęs bei vėliau Kanadoje, Romoje studijavęs tėvas Mikolajus parodė kryžių, prie kurio meldėsi šv. Juozapatas. Dar vaikystėje (irgi gimęs Ukrainoje) Juozapato pamatyta iš šio kryžiaus blykstelėjusi kibirkštis įkvėpė jį gyventi artimą gyvenimą su Dievu. Po prekybos studijų Vilniuje jis įstojo į tuomet ir dvasiškai, ir materialiai vargingą bazilijonų vienuolyną, laikėsi griežtos maldos ir apsimarinimų praktikos.
Su kunigais pasidalydamas trumpa Juozapato biografijos, pamaldumo istorija, žmonių pasakojimais svečias atkreipė dėmesį, jog svarbiausias Juozapato siekis buvo „sielų gaudymas“. Jis su kiekvienu kalbėdavosi apie Dievą ne tik bažnyčiose – eidavo į miestą, ieškodavo žmonių smuklėse, kad išgelbėtų jų sielas. Tik savo bičiulio Kijevo metropolito Juozapo Benjamino Rutskio paragintas sutiko būti Polocko arkivyskupu.
Savo pranešime tėvas Mikolajus nesyk pabrėžė: Juozapatas buvo teisus žmogus, jo teisumą matė ir didikai, ir paprasti žmonės. Jie anksti atpažino Juozapato šventumą. Vos pasklidus žiniai, jog arkivyskupas Juozapatas buvo nukankintas ir įmestas į upę, žmonės, kurie anksčiau buvo matę šio vienuolio maldą basomis kojomis ant akmens bažnyčioje, šį akmenį tiesiog „suvalgė“ – tai yra suskaldė jį, išsidalijo po namus, trupindavo ir dėdavo į maistą ligoniams. Yra liudijimų, kad šie pagydavo. Pamaldumas jam formavosi nuo pat kankinystės pradžios.
Net po mirties siekta sunaikinti šventojo palaikus – kol po Antrojo pasaulinio karo pasiekė dabartinę gerbimo vietą Šv. Petro bazilikoje Romoje, jie būdavo gabenami iš vietos į vietą ir slepiami Polocke, Lenkijoje, Ukrainoje, Austrijoje...
Diakonato, krikščionių darbuotojų profsąjungų aktualija, arkivyskupijos sielovados bei finansų apžvalga
Antrojoje konferencijos dalyje pristatyta nuolatinio diakonato aktualija. Pasaulyje nuolatiniai diakonai tarnauja silpnesniems bendruomenių nariams, lanko mažesnes aptarnaujamas parapijas, padeda kunigams. Šia proga kunigai pakviesti atkreipti dėmesį parapijose ir paskatinti galimus tinkamus kandidatus vyrus rengtis diakonystei Nuolatinių diakonų ugdymo centre.
Apie tarnystę Lietuvos kariuomenėje pasidalijęs diakonas Audrius Jesinskas sakė, jog įšventintas diakonu toliau tęsia 20 metų darbą, be to, tarnauja skelbdamas Dievo žodį, rengdamas sakramentams. Stengiasi diakono tarnystėje neapleisti šeimos.
Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Audrius Globys pristatė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą. Ši iniciatyva gyvuoja 1,5 metų. Įkūrė bendraminčiai, pastebėdami, jog krikščionys darbuotojai (medikai, dėstytojai, verslininkai, teisininkai etc) patiria „išstūmimo kultūros“ požymius savo darbovietėse. Kyla grėsmė prarasti tikėjimą, eiti į kompromisus su sąžine. Tad ši profsąjunga įkurta ginti, teikti teisinę pagalbą. Prašoma paremti gyventojų pajamų mokesčio dalimi, galima skirti profesinėms sąjungoms.
2022 metų situaciją arkivyskupijoje apžvelgęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, be pristatytų kurijos, seminarijos, parapijų, institucijų ataskaitų, pasidžiaugė naujai įkurta Šventosios Šeimos (Giraitės) parapija, įvykusiais jauno kunigo šventimais. Šiemet pavasarį numatomi nauji (1 kunigo ir 2 nuolatinių diakonų) šventimai. Šiek tiek sumažėjo Mišių lankymas, tačiau sumažėjo ir pačių gyventojų arkivyskupijos teritorijoje. Arkivyskupijoje tarnauja beveik 30 brolių vienuolių, iš moterų vienuolijų gausiausios yra seserys pranciškonės. Džiugina, kad 2022 metais daugiau žmonių priėmė Krikšto, Santuokos sakramentus. Kunigai aplankė daugiau šeimų, ligonių namuose. Ekonominius klausimus padeda spręsti kas mėnesį susitinkanti Ekonominių reikalų taryba (plačiau žr. apžvalgoje).
Kitas kunigų susirinkimas vyks kovo 15 dieną.
------------------------------------------
Kauno arkivyskupijos 2022-ųjų metų statistikos, finansų ir veiklos apžvalga
2022 m. Kauno arkivyskupijos teritorijoje gyveno 405.200 gyventojų (17.200 mažiau nei 2021 m.) Iš jų katalikai yra apie 314.840 (remiantis bendrąja Lietuvos statistika, t. y. 77,7 proc.).
Sekmadienio Mišiose Kauno arkivyskupijos bažnyčiose dalyvauja apie 19.200 tikinčiųjų. Mišių dalyvių skaičius – 4,73 proc. nuo gyventojų skaičiaus.
Kauno mieste gyvena 218.050 gyventojų, sekmadienio Mišiose dalyvauja 13.445. Rajonuose gyvena 187.150 gyventojų, sekmadienio Mišiose dalyvauja – 5.755. Vidutiniškai 1 kunigas Kaune aptarnauja 3.254 tikinčiųjų; 1 kunigas rajonuose aptarnauja 3.599 tikinčiųjų.
Kauno arkivyskupijoje yra 93 parapijos (iš jų 42 aptarnaujamos), 7 rektoratų ir vienuolynų bažnyčios, 14 neparapinių bažnyčių bei koplyčių.
Tikintiesiems patarnauja 104 dieceziniai kunigai (67 – mieste ir 52 – rajonuose). Arkivyskupijoje tarnauja 23 kunigai vienuoliai, 1 diakonas, 5 nuolatiniai diakonai, 8 kitų vyskupijų kunigai.
Už arkivyskupijos ribų yra 16 kunigų: 2 studijuoja, 4 gydosi, 5 yra globojami slaugos namuose, 5 tarnauja kitur.
2022 metais įšventintas 1 kunigas bei 1 diakonas. Inkardinuotas 1 kunigas. Pas Viešpatį iškeliavo 1 kunigas.
Kunigų seminarijoje Kaune studijuoja 4 seminaristai (1 iš Kauno). Nuolatinių diakonų ugdymo centre mokosi 6 kandidatai (2 Kauno).
Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančiose popiežiaus teisių (7) ir diecezijos teisių (6) moterų vienuolijose yra 130 seserų. Tarnauja 6 vienuolijų 27 vyrai vienuoliai (iš jų 24 kunigai, 2 diakonai, 1 brolis).
Sakramentai
Krikštas suteiktas 3.745 asmenims (2021 – 2.880 ).
Pirmoji Komunija – 2.831 vaikui (2021 – 2.885).
Sutvirtinimo sakramentas – 1.708 jaunuoliams (2021 – 1.886).
Santuokos sakramentas – 931 porai, Kaune 558 poroms (2021 – 822 poros, Kaune – 526).
Ligonių patepimo sakramentas – 3.672 sergantiems (2021 – 2.627).
Katalikiškai palaidoti – 6.125 asmenys (2021 – 6613).
Šeimų lankymas namuose – aplankytos 4.061 šeima (2021 –3.096).
Parapijų pajamos ir išlaidos
Parapijų pajamos (skliausteliuose – 2021 metų duomenys):
rinkliavos – 2.204.859 Eur (1.619.254);
tikinčiųjų aukos – 1.207.983 Eur (1.097.959);
juridinių asmenų parama – 199.362 Eur (132.601);
1,2% nuo GPM – 102,566 Eur (99.613);
biudžeto lėšos – 871.474 Eur (363.534);
finansavimas – 232. 525 Eur (177.297);
ūkinė veikla – 450.147 Eur (387.495);
aukos už kalėdaičius – 212.992 Eur (200.687);
sudėtines Mišias ir binacijos – 225.329 Eur (179.39; 28.983);
paskolos ir atgautos lėšos – 84.354 Eur (39.415 ir1.801);
turto pardavimas – 21.600 Eur (5.305);
kitos pajamos – 134 Eur (11.377);
Iš viso – 5.813.325 Eur (4.372.253).
Parapijų išlaidos:
personalo išlaikymas, „Sodros“ bei PSD mokesčiai – 1.671.961 Eur (1.448.093);
komunalinės paslaugos ir pastatų išlaikymas – 608.337 Eur (380.046);
karitatyvinė ir sielovados veikla – 287.404 Eur (211.850);
labdara, suteikta pagalba, finansavimas – 153.733 Eur (83.960);
statybos, remontas – 1.353.380 Eur (646.055);
liturgija ir ilgalaikio turto apeigoms įsigijimas – 137.099 Eur (125.257);
ilgalaikio turto įsigijimas – 183.074 Eur (132.234);
trumpalaikio turto įsigijimas – 167.752 Eur (83.074);
spauda, literatūra – 61.523 Eur (57.758);
katalikiška žiniasklaida – 26.782 Eur (23.626);
paskolinta – 21.217 Eur (8.512);
„Petro skatikas“, Šventoji Žemė, misijos – 66.956 Eur (59.849);
parama Ukraina o(tikslinė rinkliava) – 60.926 Eur;
Caritas – 16. 474 Eur;
seminarija, sielovados institucijos – 101.999 Eur (99.959);
Solidarumo fondas – 81.139 Eur (66.695);
binacijos ir sudėtinės Mišios – 146. 101 Eur (169.759);
paslaugų pirkimas, draudimų įmokos, baudos – 229.355 Eur (163.446 €, 9.620 €);
skolų grąžinimas ir kitos išlaidos – 120. 390 Eur (187.431; 12.725)
Iš viso – 5.495. 602 Eur (4.020.381).
Parapijų įsiskolinimai kitiems – 116.827 Eur.
Parapijų likučių suma – 2.047.720 (1.744.192) Eur.
Įsiskolinimų likutis –116.827 (179.374) Eur.
Kitų įsiskolinimas – 1.730 Eur
Bendri visų parapijų finansai – 1.932.623 Eur (1.570.027)
Kurijos pajamos ir išlaidos
Kurijos pajamos (skliausteliuose – 2021 m. duomenys):
parapijų įnašai seminarijai ir institucijoms išlaikyti – 66 263 Eur (67.107);
įnašai arkivyskupijos institucijoms – 36.550 Eur;
aukos, juridinių asmenų parama ir 1,2% nuo GPM – 21 345 Eur (3.564);
parapijose aukotos šv. Mišios (binacijos) – 181.273 Eur (136.071);
rinkliava Caritui / katalikiškai žiniasklaidai – 17. 019 Eur (13.240); 25. 587 Eur (22.194);
aukos Apaštalų Sostui, Šventajai Žemei, „Petro skatikui“, misijoms – 65.051 Eur (58.098);
rinkliava Ukrainai – 64.448 Eur;
kitų šalių vyskupų konferencijos – 0 (14.667);
atgautos skolintos lėšos – 100.000 Eur (425.220);
biudžeto lėšos kurijos reikmėms – 179.259 Eur (125.447);
valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos parapijoms – 243.643 Eur (235.275).
Iš viso – 1.000. 438 Eur (1.130.883).
VšĮ Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnybos pajamos iš ūkinės veiklos – 1185.255 Eur (862.415).
Kurijos išlaidos (skliausteliuose – 2021 m. duomenys):
Sielovada, renginiai, aparatūra – 33.020 Eur (33.676);
Caritas – 41.469 Eur (25.061);
Katechetikos centras – 42.835 Eur (25.889);
Šeimos centras – 57.762 Eur (39.642);
Jaunimo centras – 49.938 Eur (34.252);
Pašaukimų sielovada – 8.113 Eur;
Šiluvos Jono Pauliaus II namai – 31.438 Eur (9.238);
VšĮ Šiluvos piligrimų centras – 22.000 Eur (21.147);
Nuolatinių diakonų ugdymo centras – 5.000 Eur (5.300);
Arkivyskupijos muziejus – 25.613 Eur (26.705);
Jono Pauliaus II piligrimų centras – 31.621 Eur (24.856);
Kunigų seminarija – 34.774 (32.453) Eur;
Apaštalų Sostas, Šventoji Žemė, „Petro skatikas“, misijos – 61.700 Eur (56.449); t.sk. „Petro skatikas“ – 19.500; Šventajai Žemei 12.100; Misijoms – 22.500; Apaštalų Sostui – 7.600;
parama Ukrainai – 64.448 Eur;
Lietuvos Vyskupų Konferencija – 11.909 Eur (10.469);
personalo išlaikymas, „Sodra“ bei PSD mokesčiai – 192.602 Eur (147.437);
ryšio ir pašto išlaidos – 9.864 Eur (9.246);
transportas – 1.800 Eur (2.747);
leidiniai, kanceliarinės prekės – 16.020 Eur (11.472);
parama – 15.400 Eur;
priėmimo, maitinimo išlaidos – 11.293 Eur (6.262);
Solidarumo fondui – 9.064 Eur (6.803);
remonto darbai iš biudžetinių lėšų – 77.859 Eur (125.447);
remontai iš arkivyskupijos lėšų – 19.930 Eur (102.945);
pastatų išlaikymas iš biudžetinių lėšų 16.508 Eur (0); arkivyskupijos lėšų – 10.258 Eur (22.751);
parapijoms biudžetų lėšos – 328.343 Eur (235.275);
arkivyskupijos lėšos parapijoms – 21.089 Eur;
kitoms išlaidoms – 452 (909);
Iš viso – 1.252. 222 (1.051.241).
VšĮ Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnybos veiklos sąnaudos – 924. 891 Eur (678.432).
Solidarumo fondas:
parapijų įnašai – 86. 511 Eur (60.524) ;
arkivyskupijos įnašas – 9.064 Eur (6.803);
grąžintos skolos – 27.000 Eur (42.780);
išlaidos parapijų reikmėms – 121.135 Eur (26.432);
paskolinta parapijoms – 7.000 Eur (1.150) € (0 €).
Likutis – 317.727 Eur (328.287).
Paramos kasa:
gauta – 85.399 Eur (81.936);
parama kunigams – 22.225 Eur (8.593);
mėnesiniams kunigų susirinkimams – 3.331 Eur (263);
kunigų rekolekcijoms – 6. 395 Eur (760).
Likutis – 462.529 (446.415)
Parama šv. Mišių intencijomis 221.800 Eur (208.170) (iš jų bazilijonų vienuoliams 24.300; Ukrainai – 20.000)
Seminarija
Pajamos 325.682 Eur (368.777); išlaidos 315.518 Eur (306.284); likutis – 376.723 Eur (366.559).
Tribunolas
2022 m. pradžioje turėjo 79 bylas, priėmė 51 naują ieškinį dėl Santuokos sakramento galiojimo; išnagrinėjo 46 bylas, nutrūkusių bylų buvo 4; 2022 m. pabaigoje buvo 80 bylos.
Katalikiškos mokyklos
Kaune veikia 5 katalikiškos mokyklos. Dirba 388 mokytojai, mokosi 4.612 moksleivių.
Arkivyskupijos sielovados iniciatyvos, veikla
Šeimos centras
Kauno arkivyskupijos Šeimos centre darbuojasi 10 darbuotojų. Arkivyskupijos centre sutelkti 174 ilgalaikiai ir 15 trumpalaikių savanorių. Dekanatų centruose yra 53 savanoriai, Kauno miesto parapijose – 23. Išlaidos per metus 165.017 Eur. Finansavimas iš kurijos 57.762 €.
Daugiausia dėmesio skirta sužadėtinių rengėjų mokymams ir ugdymui. Sukurtos ir inicijuotos naujos programos „Keliauti drauge“, „Pasitikime gyvybę kartu, programa tėvams, kurių vaikai rengiasi Pirmajai Komunijai). Koordinuojama dekanatų ir parapijų Šeimos centrai /sekcijos. Teikiama pagalba, konsultuojamos krizes patiriančios šeimos.
2022 m. kilę sunkumai – po pandemijos sumažėjęs dalyvių skaičius seminaruose, renginiuose grupėse. Sunku inicijuoti programas silpnose parapijų ir dekanatų bendruomenėse. Sunkumų kelia finansavimo paieškos, nepakankami viešieji ryšiai. Prioritetai 2023-iesiems – sužadėtinių rengimas, šeimos sielovada parapijoms, pagalbos šeimoms programos.
Jaunimo centras
Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro komandą sudaro 3 darbuotojai. Yra 10 ilgalaikių ir 40 trumpalaikių savanorių. Išlaidos per metus sudarė 115.785 €. Finansavimas iš kurijos – 49.938 €.
Daugiausia dėmesio skirta jaunimo vadovų palaikymui, jaunimo vadovų pagalbininkų, savanorių ugdymui, taip pat bendradarbiavimui su dekanatais organizuojat sutvirtinamųjų savaitgalius „Užtvirtink“.
Organizacijos sunkumai – darbuotojų trūkumas, vadovo pasikeitimas, finansavimo pritraukimas.
Prioritetai 2023 metais – bendradarbiaujant su Jono Pauliaus II piligrimų centre organizuoti jaunimo grupę kelionei į Pasaulio jaunimo dienas. Didinti organizacijos darbuotojų skaičių. Įgyvendinti „Užtvirtink“. Skirti dėmesio parapijoms, jaunimo vadovams, jaunimo lyderiams, savanoriams.
Katechetikos centras
Arkivyskupijos Katechetikos centre darbuojasi 3 darbuotojai. Išlaidos per metus 47.044 €. Finansavimas iš kurijos 42.835 €. Daugiausia dėmesio skirta darbui su atnaujinama katalikų tikybos programa. Rengiami seminarai tikybos mokytojams ir katechetams. Atnaujinti kontaktiniai renginiai.
Sunkumų kelia tikybos mokytojų menkas įsitraukimas į mokomosios medžiagos kūrimą pagal atnaujintas katalikų tikybos programas. Komunikacinės sistemos neefektyvumas. Skaitmeninių metodinių priemonių trūkumas.
Prioritetais išlieka tikybos mokytojų ir katechetų profesinis bei dvasinis tobulėjimas ir ugdymas. Informacijos sklaidos optimizavimas. Katechezės programų atnaujinimas.
Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro duomenimis, tikybos pamokų pasirenkamumas 2022 / 2023 m. m.: iš 59 985 mokinių katalikų tikybą lanko 31 624 mokiniai (t. y. 53 %). Kauno II dekanate katalikų tikybą lanko 65 % mokinių; Raseinių dekanate – 65 %; Kauno I dekanate – 54,4 %; Jurbarko dekanate – 44 %; Jonavos dekanate – 46 %; Kėdainių dekanate – 41 %; Ukmergės dekanate – 40 %.
Caritas
Kauno arkivyskupijos Carite darbuojasi 30 asmenų (3 kurijos etatai), yra 10 ilgalaikių ir 49 trumpalaikiai savanoriai. Daugiausia dėmesio 2021 metais skirta regioniniams dekanatams p pritraukiant lėšas, siekiant įdarbinti bent po vieną koordinuojantį asmenį (įdarbinta Ukmergėje, Jurbarke, Kėdainiuose, Raseiniuose). Stiprinant kompetencijas organizuoti 25 mokymai / seminarai / konsultacijos, juose dalyvavo 295 savanoriai ir darbuotojai. Kuriama Kauno miesto Carito bendradarbių pažinimo ir parapinės Carito veiklos auginimo strategija. Teikiama humanitarinė pagalba ukrainiečių krizės kontekste.
Carito planus stipriai koregavo ukrainiečių krizė, reikėjo greitai reaguoti ir mesti jėgas kintančios situacijos valdymui, išaugusių poreikių tenkinimui. Darbą sunkino skirtingi lūkesčiai, kaip vyskupijos Caritas turėtų veikti dekanatuose ir parapijose. Nebuvo išvystytas „jaunojo Carito“ prioritetas dėl ukrainiečių krizės, tačiau į karitatyvines veiklas buvo įtrauktas Kėdainių, Ukmergės, Jurbarko dekanatų jaunimas.
Dabarties prioritetai: įgyvendinti Kauno m. parapijų Carito strategiją, tęsti darbą su regioniniais dekanatais, skirti dėmesio ugdymui, palaikymui, kokybiškai teikti socialines paslaugas ir atstovauti vargstantiesiems viešojoje erdvėje.
Akademinė sielovada
Akademinės sielovados bendradarbiai – tai 9 darbuotojai (koordinatorė ir referentės bei kapelionai) Išlaidos per metus sudaro 2.700 €. Daugiausia dėmesio skirta dėstytojams, studentams, naujovėms. Patiriami sunkumai – vidinė ir išorinė komunikacija. 2023 m. prioritetai – studentų bendruomenė.
Pašaukimų sielovada
Pašaukimų sielovadoje darbuojasi 1 koodinatorius bei 1 atsakingasis už pašaukimus kunigas ir 2 kunigai pašaukimų sielovados bendradarbiai. Sutelkta 17 savanorių komanda. Išlaidos per metus buvo 14.257, 50 €, iš kurijos finansuota 8.113,83 €.
Daugiausia dėmesio skirta asmeniniam dvasiniam palydėjimui, organizuojamų renginių aktualumui ir kokybei, pašaukimų komandos narių formacijai.
VšĮ Šiluvos piligrimų centras
VšĮ Šiluvos piligrimų centre dirbo 4 darbuotojai, 5 savanoriai. Išlaidos per metus 130 193 Eur. Finansavimas iš kurijos – 22 000 Eur.
Rūpintasi strategine komunikacija atlaidų sampratos klausimu ir populiarinimu įtraukiant skirtingas tikslines grupes. Be to, daugiausia dėmesio skirta lankytojų srautui Šiluvoje didinti, finansiniam ir sielovados strateginio valdymo darnos principui sukurti. Palaikoma bendrystės su Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos Romoje sklaida didinant žinomumą.
Praeitų metų sunkumai – įstaigų strateginis valdymas, žmogiškųjų išteklių trūkumas, veiklos sezoniškumas. 2023 metų prioritetai – Šilinių atlaidų ir Marijos apsireiškimo Šiluvoje sklaida, be to, Šiluvos kaip piligrimystės centro koncepcijos puoselėjimas ir sklaida tarp savivaldos ir valstybės institucijų. Ruošiamasi Apsireiškimo koplyčios statytojo Antano Vivulskio metams. Kultūros, mokslo ir sielovados dermės puoselėjimas Šiluvoje.
Jono Pauliaus II piligrimų centras
Jono Pauliaus II piligrimų centre dirba 2 darbuotojai, 45 ilgalaikiai ir 30 trumpalaikių savanorių. Dekanatų centruose –8 savanoriai, Kauno m. parapijose – 6. Išlaidos per metus 31.877,11 €. Finansuojama iš kurijos 31.621 €.
2022 metais atnaujintos piligrimystės į užsienį – Šventąją Žemę, Romą, Taizé, Fatimą. Daugiausia dėmesio skirta piligrimystei Lietuvoje – piligriminių žygių į Šiluvą organizavimas, koordinavimas, bendradarbiavimas su kitais arkivyskupijos centrais, projektų rašymas ir finansų paieška. Kasmet organizuojama krikščioniška vaikų vasaros stovykla, ugdomi savanoriai, stiprinama jų motyvacija. Trūksta kapeliono.
2023 metų prioritetai – piligrimystės Lietuvoje (Gyvoji piligrimystė Šiluvoje, Šv. Jokūbo kelias), kelionės į užsienį su parapijų bendruomenėmis. Bendradarbiavimas su Kauno arkikatedra, padedant rengti Sutvirtinimui bei sielovadoje. Tolesnis savanorystės skatinimas.
Muziejus
Arkivyskupijos muziejaus darbuotojai yra 4. Išlaidos per metus 45.347 Eur., finansavimas iš kurijos 25 613 Eur. 2022 metais veikė interaktyvi bažnytinio meno paroda „Realybė išsiplečia“. Apsilankė apie 1600 žmonių. Kilnojamosios parodos „Nenugalėtoji Kronika“ kelionių koordinavimas (pamatė apie 2000 žmonių). Bendradarbiavimas su Visuotine lietuvių enciklopedija. 2022 m. restauravimo projekto įgyvendinimas ir 2023 m. restauravimo projekto paraiškos rengimas.
Parodinei, komercinei veiklai trūksta finansavimo. Minimali edukacinių veiklų pasiūla. 2023 metais ketinama įrengti ir įveiklinti naują parodų salę. Ieškoma galimybių pastato būklei gerinti. Rengiami projektai 400 metų benediktinių ir bernardinų įsikūrimo Kaune jubiliejams.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
