Spalio 28 d., sekmadienį, Viešpats į amžinybę pasikvietė 87-uosius metus einantį doc. dr. Faustą JONČĮ. Kelių kartų buvę Kauno kunigų seminarijos bei Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete studentai, dėstytojai, visa katalikų mokslo bendruomenė, bičiuliai su dėkingumu ir pagarba prisimena velionį kaip įdomių ir įkvepiančių filosofijos paskaitų dėstytoją, nuoširdų kolegą, išsilavinusį, plačios erudicijos kataliką mokslininką, kurio žinios ir gebėjimai iki galo išsiskleisti galėjo tik Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, tikėjimo laisvę ir mokslinės teologinės bei filosofinės minties raidos galimybę atgavusioje jos Katalikų Bažnyčioje.
Doc. dr. Faustas JONČYS gimė 1926 m. rugsėjo 6 d. Kaune, mokytojų šeimoje. 1937 m. baigė Raguvos pradinę mokyklą, o 1943 m. – Kupiškio gimnaziją. 1943–1947 m. studijavo Teologijos fakultete Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Baigęs specialųjį filosofijos kursą, 1949 m. pradžioje, labai jaunas, būdamas vos 22-ejų, apsigynė filosofijos licenciatą tema „Nacionalsocializmo pagrindai – priešingi teocentrinei pasaulėžiūrai“.
Suprantama, jog tvirtų krikščioniškų pažiūrų filosofo karjera sovietmečiu neturėjo jokių perspektyvų. Tad F. JONČYS dirbo iš pradžių vaistų fabriko „Sanitas“ buhalterijoje, paskui – laborantu tuometiniame Kauno politechnikos institute. 1957 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą ir jį baigęs 1962 m. tapo miškų ūkio inžinieriumi. Iki 1988 m. pabaigos dirbo Lietuvos miškų tvarkymo įmonėje „Miško projektas“. Savo mokslinius sugebėjimus atskleidė kaip miškininkystės projektų, mokslinių leidinių, straipsnių šioje srityje autorius.
Nuo pat pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės žingsnių 1990 metais pradėjo dėstyti filosofines disciplinas Teologijos fakultete Kauno kunigų seminarijoje, vėliau – atkurtajame Katalikų teologijos fakultete VDU. Per ketverius metus parengė originalų devynių dėstomų disciplinų paskaitų ciklą, rengė išsamią KTF bei Kauno kunigų seminarijos istoriją. Skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse teologinėse mokslinėse konferencijose, rašė straipsnius spaudai.
Iškiliausias doc. dr. F. JONČIO darbas – Katalikų Bažnyčios katekizmo specialusis redagavimas nuoširdžiai įgyvendinant didžiausią siekį – kad šis pamatinis šaltinis atskleistų, jo paties žodžiais, „tikėjimo grožį ir jėgą“. Tai itin simboliška prisiminti šiais Tikėjimo metais, kai Lietuvoje netrukus pasirodys antrasis Katalikų Bažnyčios katekizmo leidimas – su doc. dr. Faustu JONČIU atsisveikiname kaip su pirmąkart į lietuvių kalbą išversto Katalikų Bažnyčios katekizmo (1996 m.) redaktoriumi. Velionis buvo ir šių vertimo darbų koordinatorius, drauge su kitais garbiaisiais Katekizmo rengimo bendradarbiais per trumpą laiką nuo 1994 m. atlikęs bažnytinės vyresnybės pavestą didžiulį darbą perduodant didįjį katalikų tikėjimo šaltinį gimtąja kalba būtent tada, kai Bažnyčia Lietuvoje žengė į Didįjį krikščionybės jubiliejų.
Velionis Faustas JONČYS spalio 29 d. buvo pašarvotas Kaune, mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Spalio 30 d. po laidotuvių šv. Mišių mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupas nominantas Kęstutis Kėvalas ir 16 kunigų, Faustas JONČYS palaidotas Skarulių kaimo kapinėse (išsamiau apie atsisveikinimą čia >>).
