Misijų mokyklos dalyviai vėl susirinko drauge – kovo 31 d. – balandžio 2 d. vyko antrasis savaitgalis tema „Išsipildęs pažadas“. Džiugu, kad iš įvairių Lietuvos kampelių atvykę Misijų mokyklos dalyviai buvo pasiryžę atvirai priimti jiems dovanojamą laiką ir Šventosios Dvasios prisilietimą. Svarbiausia, leistis, kad Dievas galėtų daryti, kas reikalinga, nespraudžiant Jo į rėmus ir pasitikint, kad bus dovanota tai, kas reikalingiausia.
Savaitgalio pagrindiniai kalbėtojai buvo Michelle Moran su vyru Peteriu iš Jungtinės Karalystės, kurie daugiau nei 30 metų tarnauja Bažnyčioje, yra įsteigę evangelizacinę katalikų bendruomenę „Sion“. Michelle Moran daugiau kaip 10 metų vadovavo Tarptautinei katalikų charizminio atsinaujinimo tarnybai ICCRS. 8-erius metus buvo Popiežiškosios pasauliečių reikalų tarybos narė, o 2016 metais popiežius Pranciškus paskyrė ją dirbti įkuriant naują struktūrą – Atsinaujinimo ir Misijos Bažnyčioje tarnybą. Tad buvo tikrai unikali galimybė Misijų mokyklos dalyviams išgirsti apie Šventąją Dvasią ir leistis į bendros maldos patirtį.
Savaitgalis prasidėjo penktadienio vakare nuo bendros vakarienės, po kurios sekė Misijų mokyklos vadovės Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės pristatymas apie kerigmos žinią – pradžią ir pamatą.
Pirmajame mokyme Michelle pristatė, kas yra Šventoji Dvasia ir ką ji veikia. Šventajai Dvasiai būdingi simboliai – balandis, krikštas, vėjas (nes gali ateiti įvairiais būdais), ugnis, debesis, vanduo (kuris teikia gyvybę), aliejus (sakramentų metu patepama), kvėpsnis ar įkvėpimas (kažkas, kas ateina iš Dievo) ir šviesa. O svarbiausias – kad Šventoji Dvasia yra Asmuo. Ji buvo išlieta į mūsų širdis. Su mintimi, kad Šventoji Dvasia veikia kiekvieno iš mūsų gyvenime, vakaras palydėtas bendra malda.
Šeštadienis buvo skirtas žengti giliau į pažintį su Šventąja Dvasia. Michelle per mokymus vedė į gilesnį pažinimą ir santykį. Buvo kalbėta apie atsivertimą, kasdienį šventumą ir Šventąją Dvasią, ypač akcentuojant maldą ir asmeninio santykio su Dievu svarbą. Buvo kviečiama giliau pažvelgti į savo tikėjimą ir gautas dovanas, ar tikrai jos yra aktyvios. Šventoji Dvasia turi prisiliesti prie mūsų proto, širdies, kaip visuma.
Šis laikas buvo skirtas ne tik klausytis, tačiau ir savo širdyse apmąstyti, reflektuoti ir kelti vidinius klausimus. Tai buvo laikas grupelėms ir pasidalijimams. Po praėjusio savaitgalio dalyviai grįžo pasiruošę asmeninius liudijimus apie Dievo meilę, išgelbėjimą, apsisprendimą ir nuodėmę.
Šv. Mišios švęstos vadovaujant Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui kartu su Kunigų seminarijos rektoriumi kunigu Ramūnu Norkumi ir tėvais redemptoristais Rastislavu Dluhý ir Peteriu Herteliu.
Pasistiprinus tiek prie dvasinio, tiek prie pietų stalo pratęsti mokymai apie Šventosios Dvasios dovanas. Izaijo knygoje randame 7 dovanas, kuriomis esame apdovanoti, – tai išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, pažinimas, maldingumas ir Dievo baimė. Taip pat yra charizmos – žinojimo, galios ir veikimo, kalbėjimo ir įkvėpimo. Šios Šventosios Dvasios dovanos nėra nuolatinės, jos suteikiamos, kai Viešpats nusprendžia. Tai priklauso nuo mūsų atvirumo ir pajėgumo priimti. Šių gautų dovanų savintis tik sau negalima, jos suteikiamos, kad augtume šventumu. Dovanų negalime rinktis: kas mes tokie, kad jas pasirinktume? Turime priimti su dėkingumu tai, ką Viešpats yra mums paruošęs.
Michelle kalbėjo ir apie naujas Sekmines naujajai evangelizacijai. Ji drąsino, kad jei pavargai stengtis, leisk Šventajai Dvasiai Tau padėti. Kuo mes konkretesni su Viešpačiu, tuo Šventoji Dvasia, kaip advokatė, mums gali padėti. Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia. Šėtonas – melo tėvas Jis keičia dalykus, ir mes pasimetame, bet Šventoji Dvasia įgalina mus pamatyti tiesą. Dvasia padeda nugalėti nuodėmę ir sunkumus mumyse bei gali išgydyti mumyse esančias žaizdas.
Dienos pabaigoje buvo vakaro šlovinimo malda, prašant Šventosios Dvasios išsiliejimo ir dovanų.
Verbų sekmadienis pasitiktas malda ir Michellės mokymu apie tai, kad Šventoji Dvasia siunčia mus. Buvo klausima: ar Dievas yra didesnis už problemas, kurias turime savo gyvenime? Atsakymas yra tik TAIP arba NE. Kai Viešpatį iškeliame į pirmą vietą, visa kita tampa savo vietose ir prasideda gyvenimas. Buvo drąsinama, kad rodyklės mus vestų patikėti ir pamatyti Viešpaties išgelbėjimą, Jo padarytus stebuklus, neleistų apsiprasti nei Jo su kryžiumi, nei su Jo darbais mūsų ir kitų žmonių gyvenime! Būti laisviems, išvestiems iš vergovės, kad kuo daugiau žmonių pamatytų Jo stebuklus ir priimtų Jo išgelbėjimą.
Visais laikais, o ypač šiame laike, kai yra tiek netikrumo ir nestabilumo, visi ieško meilės, prasmės (tikslo, dėl ko gyventi) ir vietos, kur priklausyti.
Dalyviai dar kartą buvo pakviesti pasidalyti kartu apie tai, ką Šventoji Dvasia kalba. Savaitgalio kulminacija pasitikta Verbų sekmadienio Šv. Mišiose.
Savaitgalis sklidinas tikėjimo, ėjimo gilyn ir išsipildžiusio pažado pažinimo kelione, vis arčiau į savo gyvenimą įsileidžiant Dievą ir atpažįstant Šventosios Dvasios veikimą savo gyvenime. Tai buvo unikalus ir gilus laikas stabtelėti, išgirsti Michellę ir jos vyrą Peterį, labiau pažinti ne tik Misijų mokyklos komandą, bet ir mokyklos dalyvius, dalijantis savais gyvenimo liudijimais, kaip veikia Šventoji Dvasia.
Kitas Misijų mokyklos savaitgalis bus ypatingas, nes vyks kelionė į Slovakiją, susitikimas su „Gyvenimo upės“ (Rieka Zivota) bendruomenės nariais ir išgyventa tema „Evangelijos džiaugsmas“.
Milita Žičkutė-Lindžienė,
Misijų mokykla
