Nuotraukos – fotomenininko Juozo Kamensko
Giedamas Himnas Šventajam Kryžiui, žmonių ir žibintų jūra, sekanti paskui procesijoje nešamą Kryžių, garsiai skelbiamas Dievo žodis – toks neįprastas vėlyviems praeiviams galėjo atrodyti balandžio 7-osios vakaro vaizdas pačiame Kauno centre, pagrindinėse miesto arterijose – Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje.
Čia Didžiojo penktadienio vakarą Kauno arkivyskupijos kurijos kvietimu buvo surengta gatves užtvindžiusi Kryžiaus kelio procesija. Ją ėjo vyskupai, kunigai, diakonai, seminaristai, vienuoliai, jauni žmonės, daugybė šeimų su vaikais, netgi garbaus amžiaus maldininkų. Pakeliui sutiktiesiems, visam miestui tai buvo drąsios viešos maldos liudijimas. Taip pat ir liudijimas, kokia buvo mūsų Viešpaties kančios istorija, kokia yra kaina, per kurią ateina išgelbėjimas, ir kokia yra Dievo meilė, skirta kiekvienam žmogui, nešančiam savo gyvenimo naštas.
Daugybė tikinčiųjų atskubėjo į šią procesiją po Kristaus kančios pamaldų arkikatedroje ar savo parapijų bažnyčiose. Susirinkusius prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pradėdamas procesiją, paragino apmąstyti širdyje savo pačių asmenišką intenciją maldos keliui, taip pat melstis už šeimas, už Kauną ir Lietuvą ir už tuos akivaizdžiausius Jėzaus kančios dalininkus šiandien – brolius ir seseris Ukrainoje, ginančius savo žemę bei laisvę Europoje.
Į Kauną per Kryžiaus kelio procesiją tarsi darsyk įžengė prieš 30 metų, lankydamas Lietuvą su apaštališkuoju vizitu, ir mūsų mieste viešėjęs popiežius šv. Jonas Paulius II. Mąstymams 14-oje stočių buvo pasitelkti tekstai, kuriais tų pačių 1993 metų Kryžiaus kelyje Koliziejuje meldėsi ir mąstė Jonas Paulius II (juos parašė italė vienuolė Anna Marija Canopi, vienuolijos „Mater Ecclesiae“ abatė – pirmoji moteris Vatikane, rengusi tokius Didžiojo penktadienio tekstus).
Maldai 14-oje stočių vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Šventąjį Kryžių pasikeisdami nešė, maldos tekstais dalijosi „Marijos radijo“ , Palemono, Karmelitų, Jono Pauliaus II, arkikatedros bei kitų parapijų atstovai. Senamiestyje prisijungė Jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Šventojo Rašto skaitinius skaitė miesto parapijų kunigai, mąstymus – nuolatiniai diakonai Darius Chmieliauskas, Audrius Jesinskas, Saulius Bernardas Belickas OFM. Giedojimui vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė.
Išskirtinį patarnavimą ir pagalbą procesijai padėdami nešti žibintus, įgarsinimo įrangą, palaikydami tvarką atliko jaunieji savanoriai iš akademinės sielovados bei Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės.
Kryžiaus kelio procesija po beveik dviejų valandų pasiekė arkikatedrą. Prie jos didžiųjų durų vėlyvą vakarą paskelbta paskutinė stotis – Jėzaus palaidojimas, kai „Juozapas iš Arimatėjos, gerasis mokinys, savo mylimajam Mokytojui suteikia paskutinius žmogiško gailestingumo ir religinės pagarbos patarnavimus“, tačiau, mąstymo teksto žodžiais, liko nepalaidota viltis, nes „po skaudžios kančios, jis matys šviesą“.
Procesijos dalyviams suėjus į arkikatedrą, ji buvo pilnutėlė tarsi per Velykas. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas padėkojo žmonėms, kad į šias Viešpaties Velykas visi kartu melsdamiesi keliavo miesto gatvėmis, tarsi Jeruzalėje, Didįjį penktadienį, kai Jėzus ėjo savo pasmerkimo kelią iš Piloto teismo į nukryžiavimo kalną. Žmonės buvo palaiminti Šventojo Kryžiaus relikvija.
Kryžiaus kelio procesija pirmą kartą Kaune buvo surengta lygiai prieš 20 metų. Pirmasis Kryžiaus kelias mieste 2003 metais buvo einamas nuo Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčios į arkikatedrą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
