Gegužės 13-ąją, Fatimos Dievo Motinos minėjimo dieną, Šiluvos piligriminėje šventovėje melstasi už taiką – pasaulyje, Ukrainoje, Lietuvoje, mūsų namuose ir širdyse. Žinia, kad Švč. Mergelei Marijai, jos užtarimui patikime savo taikos lūkesčius, sklido ir visai Lietuvai per tiesiogines interneto, radijo transliacijas iš Šiluvos bazilikos.
Pasaulio taika prasideda šeimoje – taip pavadintą katechezę tądien sakė Vijoleta Vitkauskienė, Lietuvos šeimos centro direktorė.
„Nei sutuoktinis nėra Dievas, nei aš pats nesu Dievas“, – pabrėžė V. Vitkauskienė, aktyvi šeimų palydėjimo sielovadininkė bei šeimos mama, nuoširdžiai pasidalydama mintimis, kaip sustiprinti taikius, darnius santykius tarp šeimos narių. Ji atkreipė dėmesį į svarbią bendrą veiklą – darbą, pokalbius, maldą, pramogas kartu šeimoje. Ir kvietė nenusiminti, jei ne viskas pasiseka. Su kalvio darbu – su sunkumais, su karščiu – ji palygino pastangas nuolat dėl to dirbti šeimoje net ir patiriant pasipriešinimų.
Didžiausia viltis, džiaugsmas ir pati didžiausia „gyvenimo sėkmė“, katechezės mintimi, – kad Dievas mus myli, ir myli visokius – ir pavargusius, ir „vidutiniškus“.
„Nėra nei vienos beprasmės šeimos!“ – sakė Lietuvos šeimos centro direktorė. Svarbiausia – neapkarsti, „neprarūgti“ savo santykiuose, atpažinti Dievo žinią šeimai, kad Jis džiaugiasi kartu su mumis.
Iškilmingai Eucharistijai, pirmą kartą jau vyskupiškoje tarnystėje, vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, kurį šia proga džiugiai pasveikino ir Dievo palaimos meldė Šiluvos parapijos bendruomenė su savo klebonu kunigu Erastu Murausku.
Savo homilijoje vyskupas S. Bužauskas atkreipė dėmesį į krikščionių patiriamus priešiškumus iš pasaulio, apie kuriuos kalbėjo paskelbtoji Evangelija pagal Joną (Jn 15, 18–21).
„Visiems mums yra pavojus tapti pasaulio žmonėmis, kurie renkasi ne Kristų, o nuodėmę“, – sakė vyskupas S. Bužauskas, kalbėdamas, jog priešiškumo galime patirti ir savo bendruomenėse, ir šeimose. Svarbu neišsigąsti, linkėti gero kiekvienam.
Ganytojas apgailestavo, jog kartais net vaikai, priėmę Pirmąją Komuniją, patiria tėvų pasipriešinimą, kai nori toliau melstis, lankytis bažnyčioje. Tai kyla iš to, jog žmonės nori tikėti „ne per daug“.
„Turime taikos ginklą – maldą“, – sakė vyskupas S. Bužauskas. Homilijoje ragino atnaujinti savo maldą, ne mėginti atversti kitus, bet patiems dėti pastangas kilti iš kokios nors ydos, išlaikyti ištikimybę tikėjimo kelyje, pasitikėti, jog Dievas galiausiai visa išveda į gera.
Ypatingame Bažnyčios džiaugsmo laike tarp Velykų ir Sekminių Visuotiniuose maldavimuose, be kitų, prašyta malonės priimti Šventąją Dvasią, gydančią žaizdas ir mokančią mylėti. Melsta ir įkvėpimo jaunuoliams, kad Mergelė Marija būtų jiems tikėjimo drąsos pavyzdys.
Pašaukimo kelių pasirinkimą ir atsiliepimą, kur Viešpats šaukia, šioje liturgijoje drąsino ir malda už kunigus – visa eilė jų gegužę švenčia įvairius amžiaus ir kunigystės jubiliejus, kai kurie jau po kelias dešimtis metų yra kunigystės kelyje ir tarnauja mūsų arkivyskupijos bendruomenėms.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
