Pas Viešpatį iškeliavo kunigas Jonas BABONAS (1936–1963–2012)
Paskelbta: 2012-11-29 16:02:03

 

A†A KUNIGAS JONAS BABONAS
(1936–1963–2012)

2012 metų lapkričio 29 dieną, eidamas 77-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė Girkalnio parapijos rezidentas kunigas Jonas Babonas.

Kunigas Jonas Babonas gimė 1936 metų birželio 18 dieną II-jame Peldžiūnų kaime Girkalnio parapijoje katalikų tėvų šeimoje. 1943 metais mirė kunigo Jono tėvas, o motina karo audrose liko su šešiais vaikais, kurių vyriausiajam buvo penkiolika, o jauniausiajam – penkeri metai. Karo metą šeima išgyveno laimingai, nors, kaip kunigas Jonas rašė savo autobiografijoje, „teko bėgioti tarp tankų, patrankų ir minų, patirti baisių bombardavimų“.

Pasibaigus karui Jonukas pradėjo lankyti Griaužų pradinę mokyklą, o 1949 metų pavasarį, baigęs pradinę, perėjo į Viduklės vidurinę mokyklą, ten persikėlė ir gyventi pas savo vyriausiąją seserį. Vidurinę mokyklą Jonas Babonas baigė 1956 metų birželio mėnesį.

Baigęs vidurinę mokyklą Jonas buvo pasiryžęs stoti į kunigų seminariją, tačiau nebuvo priimtas, nes tuomet galiojo taisyklė, kad į seminariją buvo leidžiama stoti tik atlikus karinę tarnybą ar esant nuo jos atleistam, tuo tarpu Jonas karinės tarnybos nebuvo atlikęs. Dėl silpnos sveikatos jo į kariuomenę neėmė, tačiau, laukdamas, kol galutinai bus išspręstas šis klausimas, jis pradėjo dirbti savo gimtinės kolūkio sandėlininku, vėliau kolūkio sąskaitininku, o nuo 1957 metų perėjo dirbti į melioraciją, kartu ruošdamasis ir stojimui į seminariją.

1958 metais, išlaikęs stojamuosius egzaminus, Jonas Babonas buvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigė 1963 metais ir tų pačių metų balandžio 10 dieną vyskupo Petro Maželio buvo įšventintas kunigu.

Pirmoji kunigo Jono Babono kunigiškosios tarnystės vieta buvo Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija, į kurią jis buvo paskirtas vikaro pareigoms. Ten jaunasis kunigas išdirbo penkerius su puse metų, kol, komunistinei valdžiai apkaltinus bendravimu su jaunimu, veikla jo tarpe, ekskursijų organizavimu, buvo pareikalauta jį iš tos parapijos iškelti.

1968 metais kunigas Jonas Babonas buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapiją, kur darbavosi trejus metus. Ir šioje vietoje kunigas Jonas neįtiko ateistinei valdžiai, buvo apkaltintas antitarybine veikla, o būtent, bendravimu su jaunimu, vienuoliais, dalyvavimu kunigų Juozo Zdebskio ir Prospero Bubnio teismuose, parašų rinkimu po protesto laiškais. Vėl buvo pareikalauta kunigą Joną Baboną iškelti iš Kauno, ir taip 1971 metų pradžioje jis atsidūrė Šiauliuose, kur buvo paskirtas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru, drauge aptarnaujant ir Aukštelkės parapiją.

Kunigas Jonas vėliau minėjo, kad darbo dirva Šiauliuose buvo nė kiek ne menkesnė negu Kaune. Tiesa, ne menkesnė buvo ir sovietinio saugumo „globa“, kurią jis pats sakėsi patyręs jau nuo prašymo priimti į kunigų seminariją padavimo meto. Ypač persekiojimą ir saugumo priežiūrą jis pajuto Šiauliuose, kur prie jau anksčiau jam inkriminuotų „nusikaltimų“ prisidėjo ir kaltinimai protestavus prieš Kryžių kalno naikinimą. Galiausiai saugumo kantrybė trūko, ir buvo pareikalauta kunigą Joną Baboną iškelti iš Šiaulių. Pats kunigas Jonas Šiaulių periodą prisiminė šviesiai, ypač džiaugėsi galėjęs atostogų metu pavažinėti toliau, susipažinti su įvairiomis vietovėmis tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

1975 metų pavasarį kunigas Jonas Babonas skiriamas į Pociūnėlių parapiją (buvo parašytas ir paskyrimo raštas), mėginta skirti Pakapės, Pajieslio, Šimkaičių parapijų administratoriumi, tačiau rajonų valdžia nesutiko jo priimti. Galiausiai kunigas Jonas Babonas buvo komandiruotas darbui į Polekėlės parapiją ir 1975 metų rugpjūčio mėnesį paskirtas tos parapijos administratoriumi.

Polekėlės parapijos bažnyčia buvo sudegusi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ir tuo metu, kai buvo paskirtas kunigas Jonas, pamaldos vyko sename moliniame buvusio kumetyno namelyje. Kunigas Jonas laikė savo pareiga atstatyti sudegusią bažnyčią ir, nežiūrint įvairių rajono valdžios trukdymų, tai padarė.

Polekėlės parapijoje kunigas Jonas Babonas darbavosi beveik aštuonerius metus, kol 1983 metų pradžioje buvo paskirtas Kavarsko parapijos administratoriumi. Čia besidarbuojančiam jam teko atlikti didelius bažnyčios remonto darbus, čia patyrė ir du nelaimingus įvykius. Jis pats apgailestaudamas paliudija, kad 1988 metų Lietuvos atgimimo įvykius teko praleisti ligoninėje.

Kavarsko parapijoje kunigas Jonas darbavosi iki 1990 metų, kai buvo perkeltas į Kauną Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonu. Po dvejų metų buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos nuodėmklausiu, išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos konsultoriumi. Šalia tų pareigų nuo 1994 metų kovo 8 dienos ėjo Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriaus pareigas, dėstė tikybą mokyklose.

1995 metais kunigas Jonas Babonas buvo atleistas iš Šančių parapijos klebono bei seminarijos nuodėmklausio pareigų ir paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos fakulteto bei kunigų seminarijos dėstytoju. Seminarijos prefekto pareigas jis ėjo vienus metus.

1996 metais kunigas Jonas Babonas buvo paskirtas dar ir Kauno arkivyskupijos ekonomu, kuriuo išbuvo iki 1998 metų. Tuo laiku jis vėl ėjo kunigų seminarijos nuodėmklausio pareigas. 1999 metų balandžio mėnesį buvo atleistas iš Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriaus pareigų ir paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos altaristu. 2000 metų pradžioje gavo dar vieną paskyrimą – Kauno medicinos universiteto klinikų kapeliono. Šias pareigas kunigas Jonas Babonas pasiaukojamai ėjo daugiau kaip septynerius metus, kol, silpnėjant jo paties sveikatai, pasiprašė atleidžiamas iš šių pareigų. Dirbdamas arkikatedroje pasižymėjo kaip uolus nuodėmklausys, visuomet pasirengęs patarnauti žmonėms.

2010 metų viduryje, jausdamas vis senkančias fizines jėgas, pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų Kauno arkikatedroje ir pareiškė pageidavimą išvykti į gimtąją Girkalnio parapiją. Savo prašyme jis tada rašė: „Kadangi esu nepilnai darbingas ir noriu po mirties būti palaidotas Girkalnio parapijos kapinėse, todėl noriu šios žemės kelionę užbaigti Girkalnio parapijoje.“ Arkivyskupas šį kunigo prašymą patenkino, ir nuo 2010 metų kunigas Jonas Babonas gyveno Girkalnyje ir, kiek tik įstengdamas, padėjo vietos klebonui sielovadoje.

Visi, kurie pažinojo kunigą Joną Baboną, galėtų paliudyti, kad jis buvo rūpestingas ir uolus kunigas, kartais gal kiek griežtokas, tačiau drauge labai šilto ir giedro būdo, visų pirma galvojantis, kaip būtų galima patarnauti artimui. Savo testamente jis rašo: Visų nuoširdžiai prašau man atleisti mano klaidas ir nesmerkti, nes ir aš Dievo buvau pašauktas iš žmonių tarpo. Būsiu dėkingas, jei kas kada nors prisimins mane savo maldose.“

Kunigo Jono Babono žemiškieji palaikai buvo pašarvoti Girkalnio parapijos bažnyčioje. Laidotuvės įvyko 2012 metų gruodžio 3 dieną.

Girkalnio bažnyčioje vidudienį gausus būrys dvasininkų aukojo laidotuvių Mišias. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, taip pat beveik 50 kunigų iš Kauno arkivyskupijos, Šiaulių, Vilkaviškio vyskupijų. Giedojo Girkalnio parapijos choras. Dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų, tarp jų – ir Kauno arkivyskupijos bažnytinių institucijų darbuotojų, Girkalnio pagrindinės mokyklos mokinių, kitų kun. Jono Babono kunigiškajame kelyje sutiktų ir dabar į amžinybę jo palydėti atvykusių žmonių.

Sakydamas pamokslą arkivyskupas S. Tamkevičius priminė laidotuvių dalyviams garbiojo velionio gyvenimo kelią ir garbingą, uolią, ilgametę jo kunigiškąją tarnystę – kitąmet kunigas Jonas būtų šventęs auksinį kunigystės jubiliejų, bet jo nebesulaukė čia žemėje ir švęs jį pas Viešpatį. Arkivyskupas minėjo šio kunigo nepaprastą nuolankumą ir paklusnumą. Kunigas Jonas labai nuolankiai priimdavo visas jam vyskupo skiriamas pačias įvairiausias tarnystės pareigas. Homilijoje kunigas Jonas apibūdintas kaip tikras maldos vyras. Jo stiprybės šaltinis buvo kasdienė malda, jos neapleisdavo ir atostogaudamas. Pasak ganytojo, išpuikusiųjų gyvenime Dievui tiesiog nebelieka vietos, tačiau Viešpats visada yra su mažaisiais, nuolankiaisiais. Ši evangelinė mintis gyvai spindi pavyzdingame kunigo Jono gyvenime.

Prie kapo duobės bažnyčios šventoriuje seminarijos kurso draugų vardu atsisveikinimo žodį taręs mons. Petras Meilus, Kauno arkikatedros bazilikos altaristas, paliudijo kunigo Jono išskirtinį kuklumą. Jis atsisakė kardinolo Vincento Sladkevičiaus siūlyto monsinjoro titulo, sakydamas, jog yra vertesnių už jį kunigų. Tarnystės bičiulis, be to, prisiminė kunigą Joną labai branginus Eucharistinį Jėzų – ne kartą jį matė adoruojantį Švč. Sakramentą arkikatedros koplyčioje. Giminės vardu atsisveikinęs Mindaugas Babonas prisiminė nuolatinę velionio kunigo maldą už Lietuvą ir jo rūpestį dėl tėvynės reikalų.

Kunigas Jonas Babonas palaidotas Girkalnio bažnyčios šventoriuje.


 Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!

 

Ganytojo žodis

Bažnyčia kaip visuotinis Dievo meilės sakramentas pasauliui tęsia Jėzaus misiją istorijoje ir siunčia mus visur, kad per mūsų tikėjimo liudijimą ir Evangelijos skelbimą Dievas galėtų ir toliau rodyti savo meilę, paliesti ir perkeisti širdis, protus, kūnus, visuomenes ir kultūras kiekvienoje vietoje ir kiekvienu laiku.

Iš popiežiaus Pranciškaus Žinios Misijų sekmadieniui

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune