Nuotraukos – Silvijos Knezekytės, Linos Urbonienės, Marijos Stanulytės, Algirdo Karlos ir Kauno arkivyskupijos kurijos
Rugsėjo 7–15 d. švęsime didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje, kuri yra penkis šimtmečius garsi Lietuvoje ir garsėjanti pasaulyje piligriminė šventovė, prieš 30 metų aplankyta ir didžiojo Kristaus piligrimo šv. Jono Pauliaus II.
Apie žmones melstis traukiantį Šiluvos kraštą, atlaidų piligrimystes Lietuvoje jau žinota nuo XV a. O XVII a. pradžioje pati Marija savo pasirodymu čia davė dangaus ženklą tuo metu katalikų tikėjimą beprarandančiame krašte. Tai buvo ženklas ne tik „arti ir sėti“, bet ir kelti žvilgsnį į dangų. Jis čia parodytas prieš 415 metų (1608-aisiais), kai įvyko Marijos apsireiškimas, vienas pirmųjų, tai yra seniausių, Europoje.
Vilties ir paguodos ženklas
Į Šiluvos atlaidus kasmet atkeliauja dešimtys tūkstančių žmonių su savo laiko išbandymų patirtimis, tačiau ir su neslopstančiu Dievo ilgesiu, Jo ramybės ieškojimu. Tikime, jog Šiluvos Dievo Motinos gimtadienis ir šiemet taps unikalia Lietuvos žmonių rudeninio susitikimo vieta.
Šiemet į Šiluvą, galime sakyti, vyksime tarsi į Romą. Šiluvos bazilika tapo didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje dvasine dukterimi. Tokia ypatinga privilegija šią vasarą suteikta užmezgus dvasinį ryšį su seniausia Vakarų krikščionijoje Dievo Motinos šventove.
Tad paraginsime vieni kitus šių metų atlaiduose dar karščiau žvelgti į Dievo Motiną Mariją, kurią Vatikano II Susirinkimas (dokumente apie Bažnyčią Lumen Gentium) yra pavadinęs „vilties ir paguodos ženklu keliaujančiai Tautai“.
„Šilinių šūkį „Marija – vilties ir paguodos ženklas keliaujančiai Tautai“ parinkome būtent iš Lumen Gentium (8 sk.). Mergelė Marija, prieš daugiau nei 400 metų pasirodžiusi Šiluvoje, ir dabar kviečia mus atkeliauti, patirti paguodą per piligrimystę, maldą bei pasiryžimą gyventi atnaujintą gyvenimą garbinant Jos Sūnų!“ – sako Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog popiežius Pranciškus yra prašęs gilintis į Vatikano II Susirinkimo nutarimus ir šitokiu būdu geriau suvokti Bažnyčios misiją.
Atsiliepdami atlaidų katechezes, kurios sakomos prieš pagrindines pamaldas vidudienį ir vakare, šiemet skiriame būtent Bažnyčios, pašauktos būti „pasaulio šviesa“ (Lumen gentium), ir Mergelės Marijos temai. Katechezių temas galėsime pratęsti ir neformalioje aplinkoje, po pagrindinių pamaldų užsukdami į pokalbius Šiluvos terasoje (kasdien, 14.30 val.).
„Teįkvepia ir tedžiugina mūsų širdis, kad priklausome šeimai, apimančiai ir čia, žemėje, keliaujančią tikinčiųjų bendruomenę, ir amžinybėje triumfuojančią Kristaus Bažnyčią“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kviesdamas į didžiuosius atlaidus Šiluvoje.
Šv. Jonas Paulius II – šiandienos piligrimų užtarėjas
Šiluvos vardą pasaulis ypač plačiai išgirdo, kai šį atokų, nedidelį miestelį 1993 metais aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II per apaštališkąjį vizitą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Šiemet Šilinės su dėkingumu garsins žinią, jog minime 30 metų, kai Šiluvoje lankėsi šv. Jonas Paulius II ir stiprino mūsų tikėjimą.
Nuo popiežiaus skulptūros Šiluvos aikštėje (2008 m., aut. prof. Czeslavas Dzwigajus) šiemet pradėjome Padėkos už laisvę žygį Šiluvoje, o didžiųjų atlaidų išvakarėse, rugsėjo 7 dieną, vakaro pamaldas su Jono Pauliaus II mylėta Rožinio malda skiriame jam atminti ir melstis, kad šventasis būtų visų čia atvykstančių piligrimų užtarėjas.
Neabejotina, jog per Šilines nesyk aktualiai išgirsime apie šv. Jono Pauliaus II padrąsinimą Lietuvai, kai čia dar tik pradėjome kurti nepriklausomą gyvenimą, o ir į pačią Šiluvą jau galėjome laisvai atvykti. Būtent Šiluvoje Šventasis Tėvas sakė, jog „toks nuoširdus ir garsus“ yra prie Marijos mūsų žmones traukiantis pamaldumas.
Rugsėjo 9 d., šeštadienį, 19.30 val. Bazilikoje vyks Jono Pauliaus II vizito 30-mečio paminėjimo vakaras, pavadintas „TOTUS TUUS“. Dalyvaus solistas Mindaugas Zimkus, pianistė Audronė Juozauskaitė, smuikininkė Ilona Klusaitė, kunigas Martynas Povylaitis SC. Skambės giesmės iš ciklo „Begalinė meilė“, užsienio ir lietuvių kompozitorių vokalinė ir instrumentinė muzika, šv. Jono Pauliaus II tekstai, sakyti Lietuvoje.
- Atkeliaudami į Šiluvą atrasime gyvų Jono Pauliaus II apsilankymo 1993 m. ženklų. Vos tik besiartindami prie miestelio nuo Raseinių pusės, išvysime kryžių ir aikštelę, kur 1993 m. rugsėjo 7-ąją nusileido popiežių atskraidinęs sraigtasparnis. Piligrimus sutinka minėtoji išraiškingu rankos gestu ir Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdu pažymėta šventojo skulptūra, o greta aikštės tęsiasi pagrindinė miestelio gatvė, pavadinta Jono Pauliaus II vardu. Šiuo vardu pavadinti ir atvykstantiems atviri Jono Pauliaus II piligrimų namai Šiluvoje.
Brangi Bažnyčiai malonių vieta
Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas ir kiti Šventojo Sosto dėmesio ženklai Šiluvai rodo, jog neįtikėtina jos istorija, čia tebevykstantys Dievo darbai bei žmonių tikėjimo stebuklai nuo pat senųjų amžių pastebimi ir branginami Visuotinėje Bažnyčioje. Šiluvos atlaiduose apsilankantys Lietuvoje reziduojantys apaštališkieji nuncijai kasmet pasveikina piligrimus Šventojo Tėvo vardu.
- Šventasis Sostas greičiausiai pirmą kartą apie gyvą Šiluvos krašto žmonių pamaldumą išgirdo iš Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus, kuris 1646 m. pirmą kartą pranešė, jog Šiluvos bažnyčios Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas garsėja malonėmis.
- Jau 1775 m. popiežiaus Pijaus VI leidimu Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai pradėti švęsti visą oktavą (aštuondienį), o po dešimtmečio 1786 m. rugsėjo 8 d. su popiežiaus Pijaus VI palaiminimu Švč. M. Marijos paveikslas buvo vainikuotas aukso karūnomis.
- Tėviškas popiežiaus Paulius VI gestas, 1974 m. suteikiant Šiluvos bažnyčiai bazilikos titulą, buvo paguoda sovietmečio valdžios spaudžiamai Bažnyčiai Lietuvoje.
- 2006 m. popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis buvo vainikuotas restauruotasis Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas Šiluvos bazilikos didžiajame altoriuje. Benediktas XVI į Šiluvos jubiliejų 2008 m. buvo atsiuntęs savo ypatingąjį pasiuntinį kardinolą Kelno arkivyskupą Joachimą Meisnerį.
- 2016 m. popiežiaus Pranciškaus kvietimu švenčiant Gailestingumo jubiliejų, Šiluvos bazilikoje, kaip ir visų pasaulio vyskupijų reikšmingiausiose šventovėse, buvo atvertos Gailestingumo durys.
Šiemetinių atlaidų programoje: malda už taiką ir Bažnyčią
Atlaidų aštuondienio programoje >> išsiskiria dvi dienos: rugsėjo 8-oji, kai su visa Bažnyčia švenčiame Švč. Mergelės Marijos Gimimą, bei rugsėjo 10-oji, pagrindinis atlaidų sekmadienis, kurį antrus metus švęsime kaip Bažnyčios dieną.
Rugsėjo 8-ąją, Artimo meilės ir sveikatos dieną, pirmaisiais atlaidų piligrimais taps fizinio ir dvasinio išgydymo meldžiantieji bei tie, kurie tarnauja artimui ligoninėse, globos, slaugos ar savo namuose. Pasitarnavimu artimui tądien būna ir palaiminimas, kai ganytojai asmeniškai pasimeldžia už ligonius, vyresnio amžiaus asmenis, atlydėtus į Šiluvą.
Bažnyčios dieną švęsti skatina tebesitęsiantis Sinodas. Rugsėjo 10-ąją toliau melsimės už Bažnyčią, kad ji nepaliaujamai būtų vedama Šventosios Dvasios. Pagrindinio sekmadienio išvakarėse, rugsėjo 9 d. (šeštadienio) vakarą, 21 val. miestelyje bus einama Žiburių procesija. Taip malda tarsi apjuosiama piligriminė šventovė bei mūsų pačių širdys, kad jos būtų piktojo neįveikiamos gyvojo Dievo tvirtovės.
„Šiluvos atlaiduose toliau meldžiamės už mūsų brolius ir seseris Ukrainoje, patiriančius kančią ir išbandymus. Karo keliamas skausmas, praradimai ir didžiulė įtampa tapo visos Bažnyčios rūpesčiu. Malda, kurią siunčiame per Marijos ir visų šventųjų užtarimą, tegelbsti mums brangiems broliams ir seserims, o jų kraštą Viešpats teapdovanoja laisvės rytu“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Taikos sieko dieną (rugsėjo 12-ąją) bei per visus atlaidus neužmiršime karą kenčiančių Ukrainos gyventojų.
Šiluvą norime plačiai atverti kitų tautų žmonėms, ypač mūsų kaimynams – ukrainiečiams, lenkams, latviams, kitų kraštų piligrimams bus švenčiamos šv. Mišios latvių (rugsėjo 8 d.), lenkų (rugsėjo 9 d.), ukrainiečių (graikų apeigų liturgijos, rugsėjo 10 d.) bei anglų (rugsėjo 12 d.) kalbomis. Su latviais melsis Jelgavos vyskupas Edvardas Pavlovskis ir Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas. Su lenkų piligrimais melstis atvyks Lomžos vyskupas augziliaras Tadeuszas Bronakowskis, su ukrainiečiais – tėvai bazilijonai iš Vilniaus. Anglų kalba melsis tėvai redemptoristai.
Atlaiduose labai laukiamas Lietuvos jaunimas, moksleiviai, studentai, universitetų bei mokyklų bendruomenės, katechetai, šeimos, parapijos, draugijos, organizacijos, Čia rinksis melstis visų Lietuvos vyskupijų ordinarai, kunigai, seminaristai, diakonai bei vienuoliai ir vienuolės, bažnytinių institucijų bendradarbiai.
Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras kviečia į programą „Paėjėti su Marija“ >>
Mergelės Marijos Gimimo pasveikinti atvyks Lietuvos kariuomenė su savo kapelionais, šauliai, savanoriai, valstybės ir visuomenės apsaugos pareigūnai. Šilinėse melsimės už teisingumą, pasišventimą Bažnyčioje ar visuomenėje atliekant savo pareigas.
Kasdien šventovėje bus švenčiamos šešerios šv. Mišios nuo pat 8 val. ryto (Apsireiškimo koplyčioje) iki pat vakaro 18 val. (Aikštėje). Pagrindinės pamaldos 12 val. Šiandien Šiluva yra modernus piligrimystės centras su didžiule, susibūrimui ypač per atlaidus pritaikyta aikšte, kur net susirinkus kelių tūkstančių piligrimų jūrai patogu melstis ir šlovinti Viešpatį. Šeimų ypač pamėgtos yra vakaro Mišios, kai ganytojai aikštėje asmeniškai palaimina vaikus.
Per visas dienas nuo ryto iki vakaro Bazilikoje vyks Švenčiausiojo Sakramento adoracija (taip pat bus rengiama ir naktinė adoracija).
Kunigai klausyklose nuolat patarnaus išpažintims, o palapinėje „Turiu Tau laiko“ bus pokalbio galimybė.
Kasdien po 12 val. šv. Mišių, taip pat prie Carito palapinės – trumpi seminaristų pasidaljimai.
Kauno arkivyskupijos kurijos drauge su VšĮ „Magnificat leidiniai“ parengta 2023 m. Atlaidų piligrimo knygelė padės melstis drauge su kitais; joje – ir mūsų ganytojų tekstai, ir kita piligrimui svarbi informacija (pvz., Mišių eiga, sąžinės peržvalga atgailai ir kt.).
Tiesioginės transliacijos iš Šiluvos sudarys galimybę dalyvauti atlaiduose visomis dienomis, ypač tiems, kurie negalės čia atvykti. Dievo žodis, katechezių, homilijų mintys ir pagrindinė švenčiama Eucharistija bus prieinama visoje Lietuvoje per arkivyskupijos jutubą, feisbuką, Delfi TV, „Marijos radiją“. Sekmadienio (rugsėjo 10 d.) pamaldas transliuos LRT televizija.
Atlaidai – ir žmogiškos bendrystės, kultūros vieta
Atvykstančius į Šilines pasitinka ištisas maldos, kultūrinio-religinio paveldo, knygų, susitikimų miestelis.
Kauno arkivyskupijos Caritas vėl pakvies piligrimus į kiemelį (priešais Apsireiškimo koplyčią), kur bus galima išgerti arbatos puodelį, pabendrauti, paremti Carito veiklą dekanatuose.
Rugsėjo 9 ir 10 d., šeštadienį ir sekmadienį, į Šiluvos atlaidus atvyksta Kauno klinikų Kraujo centras. Šiomis dienomis palapinėje greta aikštės nuo 10 iki 15 val. atlaidų piligrimai kviečiami dalyvauti kraujo donorystės akcijoje.
Šiemet atlaiduose bus pristatoma VšĮ „Artumos“ leidyklos nauja knyga „Lobis. Slapta kelionė į Šiluvą“ >>. Tai trečioji įkvepiančios serijos „Perskaitęs duok kitam“ knyga (su dovana – žaidimu) vaikams ir visai šeimai, kūrybingai pristatanti Šiluvos istoriją bei tą lobį, kurį atras čia atkeliaujantieji šiandien.
Kultūrinius susitikimus kviečiame žr. čia >>
Religinės literatūros palapinės kasmet atlaiduose primena ir pratęsia seną šiluviškę tradiciją, kai per atlaidus Šiluvoje vykdavo gyva prekyba knygomis (XIX a. čia buvo galima įsigyti elementorių, maldaknygių, kalendorių, o kai buvo uždrausta lietuviška spauda, darbuodavosi slaptieji policijos gaudomi knygnešiai).
Iš atlaidų kviečiame neskubėti, aplankyti didžiąsias šventoves, pasisvečiuoti Šiluvos piligrimų centre bei muziejuje, dalyvauti kultūrinėje programoje, knygų pristatymuose, diskusijose, įsigyti ne tik vertingų lauktuvių – parsivežti iš atlaidų jų dvasios ir neįperkamų malonių savo namams, artimiesiems, bendradarbiams.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
