Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo
Petaro Antuno Rajičiaus homilija Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose (2023 09 10)
Paskelbta: 2023-09-11 10:48:56

Nuotraukos – Agnietės Čisler, Juozo Kamensko

Brangūs broliai ir seserys,

labai džiaugiuosi būdamas čia su jumis šioje vyskupijos ir visos Lietuvos piligrimystėje Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventovėje, Šiluvoje. Tai ypatinga diena Kauno arkivyskupijai – vietos Bažnyčiai – ir visiems mums, piligrimams, atvykusiems dalyvauti šioje Šventojoje Eucharistijoje ir melsti Dievą per Marijos, Jėzaus Motinos, užtarimą.

Širdingai sveikinu Jo Ekscelenciją Kauno Arkivyskupą Kęstutį Kėvalą ir dėkoju už pakvietimą vadovauti šios dienos Šventosioms Mišioms. Perduodu savo broliškus sveikinimus ir visiems kitiems kartu koncelebruojantiems vyskupams bei kunigams. Šiltai sveikinu visus pašvęstojo gyvenimo atstovus ir visus jus, brangūs broliai ir seserys Kristuje, atvykusius iš įvairių artimesnių ar tolimesnių vietovių pagarbinti Švenčiausiosios Mergelės Marijos, kuri labai myli mus, savo vaikus. Ji nepaliauja užtarti mus ir rodyti mums savo Sūnų Jėzų Kristų, Atpirkėją ir Išgelbėtoją, taip, kaip Bažnyčios tėvai sakė: Ad Iesum per Mariam – pas Jėzų per Mariją!

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimas yra labai svarbi šventė, kadangi prisimename savo išganymo pradžią ir mūsų Gelbėtojo Jėzaus atėjimą. Kaip žinome, Marija buvo išrinkta iš visų pasaulio moterų tapti Dievo Motina. Per ją Dievas atėjo į pasaulį ir tapo mums Emanuelis – „Dievas su mumis“. Taigi, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimą galime laikyti Dievo pasiruošimu Jo Sūnaus atėjimui į pasaulį.

Marijos gimimas yra glaudžiai susijęs su jos dieviškąja motinyste, nes Marijos gimimas leis gimti Kristui, kuris jos dėka taps Kūnu. Taigi, Mergelės Marijos Gimimo šventė mums reiškia numatomą Dievo Žodžio Gimimą. Pagerbiant Dievo Motinos gimimą priartėjama prie tikrosios šios šventės reikšmės – Žodžio įsikūnijimo.

Mergelės Marijos gimimas pasauliui buvo tarsi aušra, kuri nušvinta pirmiau Išganymo šviesos – Jėzaus Kristaus – tarsi nuniokotame žmonijos sode būtų sužydėjusi niekam nematyta gražiausia gėlė. Marijos gimimas yra pačios tyriausios, nekalčiausios, tobuliausios žmogiškos būtybės gimimas, labiausiai vertos to apibrėžimo, kurį Dievas pats suteikė žmogui, tai yra būti sukurtam pagal Jo paveikslą ir panašumą.

Būtent dėl šios neatskiriamos vienybės tarp Marijos ir Jėzaus meilė Marijai nėra galutinis tikslas, tačiau ji turi vesti į vis šventesnį gyvenimą ir į vis artimesnį asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi. Marijos misijos centre yra Jėzus Kristus, kad ji galėtų Jį parodyti kitiems dosniai ir besąlygiškai. Jos pagrindinis rūpestis yra, jog Dievo Sūnus būtų priimtas žmonijos ir kiekvieno iš mūsų istorijoje. Marija visada turėjo didelės reikšmės užduotį mokinių bendruomenės viduje, nes jos pavyzdys, jos asmeninio tikėjimo istorija tapo orientyru tikėjimui. Dėl šios priežasties turime būti dėmesingi, kad neatitolintume jos nuo savo gyvenimo. Štai todėl Rožinio kalbėjimas ir Marijos litanija yra taip svarbu mums, nes tai mus jungia su Dievu ir Marija. Rožinio dvasinės jėgos paslaptis yra faktas, jog jis kartu yra ir malda, ir meditacija. Jis nukreiptas per Mariją į Dievą Tėvą, į Švenčiausiąją Trejybę, taip pat sukoncentruotas į Jėzaus Asmenį.

Norint švęsti Mergelės Marijos Gimimą, mums reikia įeiti į išganymo istorijos logiką. Dar ir šiandien šiame pasaulyje Dievas teberašo savo istoriją, kuri yra išganymo projektas žmonijai. Švenčiausioji Mergelė Marija mums yra kaip auksinis žiedas, kuriame vienas su kitu susijungia laikas ir amžinybė, kur peržengiamos laiko ir amžinybės ribos. Ji yra moters kūnas rojuje, ir ji atneša savyje Dievo kūną į žemę. Ir mes esame pakviesti atiduoti savo kūną ir sielą Dievui, kaip atsilyginimo dovaną, kaip padėką Jam, kad taptume Dievo nešėjais savo broliams ir seserims, kad taptume Jo liudytojais, atstovais ir tiesos bendradarbiais.

Kaip gera žinoti ir kaip guodžia žinojimas, jog Marija visada yra šalia mūsų, kiekviename reikale. Žinome, jog gyvenime netrūksta sunkumų, kančios ir tikros aukos. Švenčiausioji Mergelė išgyveno daug žmogiškojo gyvenimo džiaugsmo ir kančios ir todėl, būdama gera dangiškoji Motina, supranta kiekvieną iš mūsų ir visus savo vaikų žemėje sunkumus. Šiandien taip pat kelkime maldas į dangiškąjį Tėvą per galingą Marijos užtarimą ir sakykime: „Tėve, alkstame supratimo ir atleidimo, laisvės ir šviesos, trokštame Tavo gerumo ir rūpesčio, alkstame Tavo Dvasios, alkstame sveikatos ir atgaivos gyvenime. Trokštame Tavo šilto žodžio ir draugiškos rankos. Alkstame saugumo ir ištikimybės. Alkstame pažinimo ir taikos, tyrumo ir paprasto džiaugsmo. Trokštame tikėjimo ir proto, normalaus gyvenimo žemėje ir amžinojo gyvenimo su Tavimi vilties. Mūsų alkis, Tėve, yra gilus kaip jūra ir begalinis kaip visata. Alkstame ir trokštame Tavęs. Jau šiandien, Tėve, ne ryt, numalšink mūsų alkį ir troškulį ir ateik mūsų gelbėti, nes be Tavęs mums negerai, be Tavęs mes sumišę. Bet kai Tu esi tarp mūsų, per Šventąją Dvasią, jaučiamės labai gerai, nes jaučiamės vertinami ir mylimi.“

Prašykime gyvenimo ir istorijos Viešpaties, kad per Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimą Jis būtų mums gailestingas, kiekvienam iš mūsų, mūsų šeimoms ir visai lietuvių tautai. Tegul Jis dosniai duoda mums tokio gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo, kurį savo gyvenime parodė Marija. Ir tesuteikia mums gausios Šventosios Dvasios jėgos, kad galėtume augti meilėje visiems, kad taptume Jo valios įrankiais šiais laikais mūsų mylimoje Lietuvoje ir pasaulyje.

 

Ganytojo žodis

Kaip svarbu vėl naujai išgirsti nuostabią Kristaus PRISIKĖLIMO žinią ir švęsti drauge Velykų džiaugsmą! Dievo gailestingumas buvo parodytas mums, žemės keleiviams, kad pradžiugtų mūsų širdys, kad sustiprėtų mūsų viltis, apie kurią Tikėjimo išpažinime sakoma: „laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune