Bažnyčia šį Misijų mėnesį atnaujina savo misionierišką pašaukimą, o Lietuvoje lankosi misionieriai iš tolimos valstybės Pietryčių Azijoje – Malaizijos. Dešimt kartų daugiau gyventojų nei Lietuva turinčio krašto misionieriai – sutuoktiniai Jude Antoine ir žmona Veron – spalio 13-ąją apsilankė ir piligriminėje Šiluvos šventovėje, kur buvo švenčiami mažieji Marijos dienos atlaidai.
Dievas jūsų nepamiršo!
Jude Antoine buvo pakviestas sakyti katechezės, o jo žodis ir malda suartino du labai tolimus kraštus ir leido patirti Dievo Bažnyčios visuotinumą: ir čia, Šiluvoje, ir Malaizijoje, ir kitur pasaulyje žmones vienija tas pats Kristus, tos pačios maldos, ta pati viltis, kad Kristus toks pat artimas visiems žmonėms, visoms jį išpažįstančioms tautoms, visuose žemynuose.
Su misionierišku užsidegimu pasakytoje katechezėje Jude Antoine ragino dar labiau šauktis Dievo dabartinėje pasaulio, savo pačių ir savo šeimų gyvenimo situacijoje. Kai pasaulyje tvyro sumaištis, vyksta karas Ukrainoje, Izraelyje, tai laikas ir paskata sugrįžti prie Dievo ir daugiau melstis. Melstis kaip Marija – su ašaromis, kaip ji meldėsi Šiluvos apylinkėse, nes, Jude žodžiais, tokia malda be galo galinga, ir Dievas mato mūsų ašaras...
„Nenusivilkite maldos galia!“ – drąsino misionierius, ypač ragindamas šauktis Šventosios Dvasios, turinčios galybę įsiveržti į žmonių gyvenimą. Jos išliejimo labai reikia mūsų šeimoms: vyrams, žmonoms, vaikams, kad Dvasia perkeistų užkietėjusias širdis.
Į Šiluvos piligrimus kreipęsis misionierius Jude Antoine pakvietė juos čia ir dabar sukalbėti ir paskui kasdien melstis trumpa galinga trijų žodžių malda: „Ateik, Šventoji Dvasia!“ Ir ragino nepasiduoti piktojo negatyvizmui, jog Dievui mes nerūpime.
„Dievas jūsų nepamiršo!“ – karštai tvirtino misionierius apie Gerąją Dievo meilės naujieną, kuri pasiekė Šiluvą iš tolimosios Azijos šalies (katechezės vaizdo įrašas >>).
Meldžiant taikos stebuklo, krikščionių drąsos ir įsipareigojimo
Vidudienį iškilmingoje Eucharistijoje Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sveikino susirinkusius į Šiluvą, – ganytojo žodžiais tariant, „dangaus adresu“ – ir radijo bei interneto transliacijos klausytojus visoje Lietuvoje. Šiluvoje tądien pakvietė ypač melstis už taikaus gyvenimo atkūrimą Izraelyje, už brolius ir seses Ukrainoje, besikaunančius už savo laisvę.
Arkivyskupas Kęstutis pakvietė melstis ir už Vyskupų sinodą Vatikane, už tą Sinodinį kelią, kuris toliau tęsiasi Šventosios Dvasios vedimu.
Homiliją pasakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ pakvietė pažvelgti į Marijos tikėjimą. Pats Dievas ją išsirinko didžiai misijai, nes buvo numatęs, kad Marija atliks ją geriausiai. Marija sakė Dievui „taip“ ir nesitraukė nuo Jo plano išbandymuose, kuriuos patyrė nuo pat Jėzaus gimimo iki Jo kančios ir mirties ant kryžiaus. Homilijoje kardinolas pabrėžė, jog Marija savo tikėjime liko ištikima iki pat galo: ji kartu kentėjo su nukryžiuojamu Jėzumi, stovėjo po Jo kryžiumi, laikė mirusį Sūnų ant savo rankų. Ji verkė apsireiškusi ir Šiluvoje, kad čia negarbinamas jos Sūnus.
„Praeito šimtmečio pradžioje apsireiškusi Fatimoje Marija taip pat buvo susirūpinusi, kad pasaulis paskendęs nuodėmėse, ir kvietė daryti atgailą. Marija yra gražiausias tikėjimo pavyzdys, į kurį žvelgdami galime mokytis. Per Mariją galime gauti reikalingą pagalbą savo pačių tikėjimo kelionėje, ypač tais momentais, kai danguje nešvies saulė, o mūsų tikėjimas patirs išbandymų, kaip tai atsitiko ir Jėzaus Motinos gyvenime. Marijos apsireiškimai Šiluvoje, Fatimoje, Lurde ir kitur akivaizdžiai liudija, jog šalia savęs turime tikėjimo bendrakeleivę. Motiną, mylėjusią ne tik savo Sūnų, bet mylinčią ir mus, dvasinius sūnus ir dukteris“, – sakė kardinolas Sigitas.
Vėliau Visuotinėje maldoje, be kita, kviesta melstis, kad šis misijų laikas drąsintų ir primintų Kristaus mokinių įpareigojimą, atsakomybę, pašaukimą – nešti Gerąją Naujieną pasauliui.
Užbaigdamas Eucharistiją, arkivyskupas Kęstutis nuoširdžiai padėkojo atvykstantiems į Šiluvą – už bendrystę, už Dievo vaikų nuotaiką, už maldą užtariant savo Tėvynę ir neramų pasaulį.