Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos kurijos
Spalio 18 dieną Kauno kurijoje į kunigų nuolatinio ugdymo konferenciją susirinkę arkivyskupijos dvasininkai patyrė ypatingą Malaizijos misionierių, aplankiusių 40 šalių, liudijimą. Jų pasidalijimas spalį – Misijų mėnesį – leido pažinti katalikų padėtį, skirtingą nei Europoje, ir tai, kaip žmonės brangina savo tikėjimą, o Kristaus meilė veda juos veikti dėl kitų bet kokiomis sąlygomis. Dviejų dalių konferencijoje aptartos ir kitos sielovados aktualijos, kunigams susitinkant ir su kitu svečiu iš Vokietijos – diakonu Eriku Thouet, Rotenburgo–Štutgarto vyskupijos nuolatinių diakonų rengimo centro vadovu, Tarptautinio diakonato centro (IDC) nariu-delegatu.
Veda Kristaus meilė
„Visuomenėje mes, katalikai, neturime galingos įtakos, tačiau nežiūrint to, Katalikų Bažnyčia Malaizijoje labai regima, ypač gailestingumo tarnystėje“, – dalijosi misionieriai Jude Antoine su žmona Veronika apie savo kraštą, kur krikščionys tesudaro 9 proc. gyventojų, katalikų yra 1,2 mln., 9 vyskupijos, tačiau jie negali statytis naujų bažnyčių, o tikėjimą praktikuoti turi tik maldos namuose.
Pasak misionierių, net ir šiomis aplinkybėmis pereinama į krikščionybę, nors krikštyti negalima – krikštijama tik troškimo Krikštu. Tokie žmonės mirdami sako: nesvarbu, kas atsitiks mano kūnui – mano siela yra su Jėzumi. Tokia yra krikščionybės kaina...
Katalikai šalyje žinomi gailestingumo darbais su benamiais, gatvės vaikais ir moterimis, narkotikus vartojančiais asmenimis. Misionieriai vaikščioja dalydami maistą žmonėms gatvėse. Šie priima maistą, prašo už juos pasimelsti. „Mes meldžiamės už juos čia pat, gatvėje, ir matome, kaip Viešpats čia pat, gatvėje, prie jų prisiliečia. Tai gyva, šiandien veikianti Evangelija“, – liudijo misionieriai kunigų konferencijoje Kauno kurijoje.
Kas juos motyvuoja tam? Pasak svečių, tai Kristaus meilė, vedanti pirmyn, darbuotis dėl žmonių, kurių širdys labai išalkusios Dievo. „Jaučiuosi kartais kaip pranašas Jeremijas: Viešpatie, kam mane suvedžiojai? Gyvename tikėjimu, nesame gavę algos per pastaruosius 30 metų, bet niekad mūsų namuose nesibaigia ryžiai ir aliejus“, – liudijo Jude Antoine. Atvykusieji, be to, pasidalijo ir džiaugsmu dėl savo dukterų, kurios dalyvauja misionierių rengimo programoje Slovakijoje ir yra pasišventusios misijoms Europoje.
Visi esame misionieriai
Šiluvą, Kryžių kalną, Palendrius aplankęs svečias diakonas Erikas Thouet atkreipė dėmesį, jog jau penktą kartą lankosi Lietuvoje. Pirmą kartą į Kauną jis atvyko 2017 metais, kai šventimus priėmė pirmieji penki nuolatiniai diakonai mūsų šalyje.
„Mes visi esame misionieriai, tik skirtingais būdais – kunigai, diakonai bei nuolatiniai diakonai. Svarbu nepamiršti savo misijos, nešti Gerąją naujieną drąsiai, nes žmonės mūsų laukia“, – sakė diakonas, penkių vaikų tėvas. Jo atsivertimo dalis buvo darbas su vaikais, daugelis jų turėjo fizinių ir protinių negalių. Svečias priminė šv. Motinos Teresės mintį, kad Jėzų pirmiausia gali rasti vargstančiuosiuose.
„Svarbu yra kalbėjimas iš širdies į širdį – mes turime būti perkeisti kasdien“, – sakė diakonas Erikas Thouet, jau daug metų atliekantis nuolatinių diakonų ugdymo tarnystę Vokietijoje. Jų vyskupija buvo antroji Visuotinėje Bažnyčioje, kuri ėmėsi šio ugdymo. Dabar studijuoja 24 kandidatai (kai kurie iš jų atvyksta ir iš kitų Vokietijos bei užsienio vyskupijų) – teisininkai, mokytojai, gydytojai, inžinieriai, kitų profesijų vyrai.
„Tai stebuklas ir kartu ženklas, kad Dievas veikia įvairiausiais būdais ir šiais laikais, tad nėra priežasties pulti į neviltį, pesimizmą“, – vilties žinia su arkivyskupijos kunigais dalijosi svečias iš Vokietijos.
Lietuvoje Erikas susitiko su 7 jau esamais diakonais ir 14 dabar dalyvaujančių kandidatų į diakonystę formacijoje. Jam padarė įspūdį, kuo šie vyrai dalijosi, kaip daugelis jų sunkiai dirba, išlaiko šeimas ir tarnauja įvairiose srityse. Eucharistija ir vargstantieji yra dvi diakonystės kolonos. Svečias pakvietė kunigus puoselėti ryšį su diakonais, jų šeimomis.
Kunigui Česlovui Kavaliauskui atminti
Šioje konferencijoje dr. Jurgita Fedorinienė pristatė naują knygą „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“ (2023, Kaišiadorys) ir pasidalijo tuo, jog jai, buvusiai Č. Kavaliausko mokinei, yra patikėtas kunigo dvasinis palikimas. Šiemet paminėtas jo gimimo šimtmetis.
Pasak dr. J. Fedorinienės, kunigo Česlovo Kavaliausko raštai turi tapti prieinami visiems – tai visų turtas. Jis iš graikų kalbos vertė Šventąjį Raštą, kitas knygas, yra palikęs dar neiššifruotų kristologinių rankraščių. Prieš ketverius metus dr. J. Fedorinienė apsigynė daktaro disertaciją. Tai, pasak jos, buvo tikras Dievo vedimas, nes mokslininkė rado būdą, kaip kun. Č. Kavaliausko teologinį palikimą susieti su psichoterapija.
Susirinkimo pabaigoje aptarti 2024 metų kunigų rekolekcijų, kiti klausimai. Kitas susirinkimas vyks lapkričio 15 dieną, prasidėsiantis malda Kauno arkikatedroje už mirusius arkivyskupijos kunigus.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
