Nuotraukos – Misijų mokyklos komandos
Misijų mokyklos dalyviai spalio 13–15 d. rinkosi į baigiamąjį savaitgalį, skirtą mokinystės temai. Tai buvo paskutinis šių metų Misijos mokyklos susitikimas. Kelionė, kuri prasidėjo vasarį nuo temos „Sprogimas keičiantis pasaulį“, vedė per „Išsipildžiusio pažado“ temą kovo mėnesį, leido gegužės mėnesį patirti „Evangelijos džiaugsmą“ Slovakijoje kartu su „Rieka Zivota“ bendruomene, o grįžus gegužę ir birželį gyvai patirti misijas „Eikite į visą pasaulį“ Elektrėnuose, Tauragėje ir Kaune. Paskutinio susitikimo metu buvo gilinamasi, ką reiškia būti Kristaus mokiniu ir kas jį maitina, kad būtume laimingi ir vaisingi.
Penktadienio vakaras – mokinystei
Penktadienio vakarą susirinkus pirmiausia buvo pradėta nuo temos „Mokinystė – ką reiškia būti Jėzaus mokiniu?“, kurį vedė Misijų mokyklos komandos vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Ji dalinosi, kad Jėzus pirmasis pasisiūlo su mumis draugauti, ir kvietė pamąstyti, ką jautė apaštalai išgirdę Jėzaus balsą. Įdomu tai, kad apaštalai vėliau eidami skelbti nėjo po vieną, o buvo siunčiami po du. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kasdienę mokinio duoną – Eucharistiją, Dievo žodį ir maldą. O mokinystė turi ir savo kainą – tarnystę kitam, sekimą kryžiaus keliu ir gyvą kvietimą „gyvybę už draugus atiduoti“. Pasidalinimas buvo užbaigtas su kvietimu dalintis savo patirtimis – „Žuvys ir kepaliukai“ buvo proga įsivertinti savo turimas dovanas, kuriomis galima dalintis, taip pat atpažinti ir kitų dovanas, kurios gali padėti tarnauti kitiems.
Vakaras užbaigtas bendra malda ir džiugiomis širdimis išsiskirstyta ilsėtis.
Šeštadienis – liturgijai ir dvasinei kovai
Šeštadienio diena pradėta nuo bendros ryto maldos. O po jos leistasi kartu su kunigu Mindaugu Grigaliumi į liturgijos temą. Čia kunigas Mindaugas kėlė klausimą: iš kur mes žinome, kaip Dievą reikia garbinti? Atsakymas gan paprastas – iš Šventojo Rašto, Dievas aiškiai ten nurodo. Liturgijos metu mes pasiekiame tikrovę, kurios nematome ir negalime realiai turėti. Liturgijos metu per Eucharistiją galime išgyventi prasiveriantį Dangaus kampelį. Liturgijos tikslas – Dievą pagarbinti, o žmogų pašventinti. Viskas, kas liturgijos metu yra atliekama, galima ir reikia paaiškinti. Svarbu suprasti, jog kaip meldžiamės – taip tikime, kaip tikime – taip ir gyvename.
Popietinis laikas buvo bendrystėje su kunigu Arnoldu Valkausku temoje „Dvasinė kova. Dievo išbandymas ar piktojo puolimas“. Kunigas Arnoldas dalinosi klausdamas: kas yra meilė Jėzui? Jis kalbėjo, kad pamilti Jėzų yra labai nepaprasta. Tie, kurie yra kuo žemiau kritę, tuo labiau pamilsta Jį. Jie pabūna prie blogio. Kaip sutikti Jėzų giluminiu tikėjimu? Jėzus mane sutiko, bet ar aš Jį sutinku? Ir nereikia čia perfekcionizmo, svarbu eiti į tai. Reikia suprasti, kad aš einu į tą susitikimą. Tai viso gyvenimo tikslas. Rojus – betarpiškas Dievo regėjimas. Dievas veda mus labai skirtingais ir nevienodais keliais. Susitikimo metu paliestos ir skaudžios temos, kad šiuo metu išgyvenama krizė Bažnyčioje, sunku rasti autoritetų, tačiau buvo kviečiama nešti viltį ir turėti artimą ryšį su Dievu. O ir buvo primintas iššūkis, kad puikybė, godumas ir gašlybė mumyse niekada nenumirs, mes nuolat su tuo kovojam ir kovosim.
Šeštadienio vakaras buvo palydėtas bendru pasidalinimu grupelėse išsakant savo patirtis, mintis, vienijantis vieni su kitais ir leidžiant mokytis vieniems iš kitų bei kartu augti. Šv. Mišios švęstos kartu su slovakų redemptoristais kunigais Peteriu Herteliu ir Rastislavu Dluhý.
Sekmadienis – maldai, Šventajai Raštui ir bendruomenei
Švenčiant sekmadienį kunigas Peteris Hertelis pakvietė giliau pažvelgti į maldą ir Šventąjį Raštą. Kunigas Peteris kalbėjo, kad asmeninės maldos tikslas taip pat vesti mus į šventumą. Turime melstis už du dalykus – už ištvermę ir kad mums netrūktų meilės Dievui. Malda keičia mūsų ir kitų žmonių gyvenimą. Jėzus mus prašo ir ragina melstis. Kaip melstis? Asmeninė, bendruomenės malda, skaitymas, maldos savais žodžiais, tyla Dievo akivaizdoje, užtarimo malda, šlovinimas, prašymas ir pan. Krikščionių bendruomenės turi tapti autentiškomis maldos mokyklomis. Malda turi padėti mums augti meilėje. Ieškoti tokios maldos, kuri padeda augti. Yra maldos, kurių niekada negalime apleisti. Tai Eucharistija ir Dievo žodis – juo privalome maitintis kasdien.
Kunigas Rastilavas Dluhý dalinosi apie bendruomenę. Trys pagrindinės Bažnyčios kolonos – skelbimas, liturgija ir diakonija. Jeigu tai yra mūsų aplinkoje, mūsų parapijose, tai Bažnyčia yra gyva! Kiti teologai sako, kad yra ketvirtoji kolona – bendruomenė. Bet kiti sako, kad tai savaime aišku. Deja, ne visiems aišku, kad tai savaime aišku. Bendrystė turėtų atsiskleisti per turimą ryšį vienas su kitu; krikščionis yra pakviestas žvelgti į vienas kitą kaip į brolius ir seseris; gili draugystė gimsta tik per leidimą pažinti save. Yra žmonių, kurie yra labai apdovanoti. Bet tos dovanos yra bendruomenei ir reikia mokėti dėkoti, džiaugtis tomis žmogaus dovanomis Bendruomenėje taip pat svarbu panešti vienas kito naštas. Bendruomenė padeda kovoti su pagundomis, egoizmu ir kitomis ydomis. Čia atskleidžiamos visos nuodėmės kaip veidrodyje. Tuo pat metu čia galime labai daug ko išmokti vienas iš kito.
Šis bendrystės savaitgalis palydėtas bendru pasidalinimu apie tai, ką išsinešė Misijų mokyklos dalyviai savo širdyje. Akivaizdu, kad toks stabtelėjimas yra dovanojantis laikas, kuriame atsiveria galimybė atrasti naujų dalykų. Dalyviai grįš į savo bendruomenes, parapijas, kur toliau skleis misijų žinią ir liudys tikėjimą.
Milita Žičkutė-LIndžienė
