Nuotraukos – LSMU akademinės sielovados bendradarbių
Visų Šventųjų dienos vakarą, lapkričio 1-ąją, kai Bažnyčia pradeda Maldos už mirusiuosius aštuondienį, Kauno arkikatedroje bazilikoje susirinkusią bendruomenę sveikino Kauno arkivyskupijos ganytojai – arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ bei vyskupas pagalbininkas Saulius Bužauskas, taip pat arkikatedros kunigai bei kunigai, tarnaujantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno Šv. Ignaco kolegijos kapelionais.
Iškilmės vakarą arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog būriai mūsų brolių ir sesių – šventųjų – jau džiūgauja danguje, Dievo artumoje. Jiems dėkojame, jų pagalbos meldžiame, kad šventieji užtartų mus mūsų kelionėje į tą Viešpaties prieglobstį, kuris kiekvienam yra skirtas.
Į šias šv. Mišias arkikatedroje buvo pakviestos ir Kauno akademinės bendruomenės. Vėlinių išvakarėse jau kurį laiką universitetų ir kolegijų darbuotojai siuntė savo intencijas akademinės sielovados bendradarbiams. Tad Vėlinių išvakarėse buvo meldžiamasi už Viešpaties pasišauktus aukštųjų mokyklų darbuotojus bei mirusius artimuosius – jų vardai buvo užrašyti stende arkikatedroje. Akademinės sielovados bendradarbiai talkino patarnaudami skaitiniuose, atnašų procesijoje.
„Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje – šiais žodžiais Jėzus kreipiasi į susirinkusias minias, į mokinius klausyti Kalno pamokslo. Tai žodžiai ir mums, kad kiekvienas galime nešti dangaus žymę savo gyvenime jau šiandien“, – sakė homilijoje arkivyskupas. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog tais pačiais žodžiais iš Evangelijos pagal Matą (5, 12) savo encikliką Gaudete et exultate apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje pradeda ir popiežius Pranciškus.
„Nors ir atrodytų, kad tai skirta ne mums, Jėzaus žodžiai kalba apie kiekvienam iš mūsų skirtą galimybę siekti šventumo“,– sakė arkivyskupas. Savo homilijoje Kalno pamokslo palaiminimus ganytojas pavadino „šventumo formule“ ir pabrėžė sąsają tarp žmogaus laimės ir šventumo. Dievas, kviesdamas žmogų į šventumo kelią, nori, kad taptume Jo gyvenimo ir tobulos meilės dalininkais.
„Melskime Dievą, kad Jis iškleistų mūsų gyvenimą ir jis būtų pilnas malonės. Kad mes galėtume dovanoti savo džiaugsmą kitiems ir vieną dieną prisijungti prie džiūgaujančios šventųjų minios. Meldžiamės ir už savo mirusius brolius bei seseris, kad Viešpats priimtų juos į amžinąją karalystę“, – ragino ganytojas užbaigdamas homiliją.
Šv. Mišių pabaigoje Kauno arkikatedroje buvo einama Gedulinė procesija už mirusiuosius, be kita, meldžiantis ir už arkikatedroje tarnavusius vyskupus, kunigus, visus mirusius jos bendruomenės narius.
-----
Per šias šventes Kauno arkivyskupija, Šventosios Dvasios (Šilainių I) parapija bei Šv. Kazimiero ateitininkų kuopa atsisveikino su monsinjoru Lionginu Vaičiulioniu (1931–1958–2023), spalio 31 d. iškeliavusiu pas Viešpatį ir palaidotu prie savo statytos bažnyčios Šilainių mikrorajone.
Laidotuvių šv. Mišioms ir palaidojimo apeigoms vadovavęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog tiek okupacijos metais mons. L. Vaičiulionis skelbė žmonėms prisikėlusį Kristų, tiek su Nepriklausomos Lietuvos entuziazmu, pasitikėjimu Dievu, drąsa, atiduodamas savo organizacinius gebėjimus, jis ėmėsi jam skirto uždavinio – pastatyti bažnyčią naujame Kauno mikrorajone, čia telkti tikinčiųjų bendruomenę.
„Jis buvo tėvas“, – taip arkivyskupas apibūdino mirusį brolį arkivyskupijos kunigą monsinjorą jubiliatą Lionginą Vaičiulionį, fizinės ir dvasinės Bažnyčios statytoją (plačiau apie atsisveikinimą silainiuparapija.lt).