Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės, Svetlanos Adler -Mikulėnienės, Aurelijos Vaišvilaitės
Mažieji atlaidai Šiluvoje lapkričio 13-ąją buvo švenčiami meldžiantis dviem pagrindinėmis šio mėnesio intencijomis – už popiežių Pranciškų, kad vykdytų misiją Šventosios Dvasios padedamas, bei už tai, kad geriau suvoktume Bažnyčios dovaną – Ligonių sakramento malonę sergantiems ar mirštantiems.
Iškilmingoje Eucharistijoje Šiluvos bazilikoje Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pakvietė melstis ir ypatinga intencija – už vaikelius, kurie dar negimę mirė motinų įsčiose, ir jų tėvelius, praradusius savo vaikus dėl vienokių ar kitokių aplinkybių.
Šių Kauno ligoninėse mirusių kūdikių palaikai buvo saugojami LSMU Kauno klinikų ir Kauno ligoninės koplyčiose, tądien septyniose urnose baltu laidojimo automobiliu atkeliavo į Šiluvą, o po šv. Mišių buvo palaidoti miestelio kapinėse. Pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, tai mūsų bendruomenės ženklas, kad žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą, gyvybė ir žmogiškasis orumas yra verti didžiausios pagarbos.
Katechezė apie Ligonių patepimo sakramentą: kodėl svarbu pasitarnauti artimajam pakviečiant kunigą?
Katechezėje prieš šv. Mišias Šiluvos bazilikoje buvo pasidalyta mintimis, kodėl svarbu pasitarnauti sergančiam ar vyresnio amžiaus artimajam pakviečiant kunigą suteikti Ligonių patepimo.
Katechezę sakęs Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas atkreipė dėmesį, jog mūsų gyvenime šis sakramentas neretai būna pamirštas. Nors kaip žinome iš Šventojo Rašto, prie Jėzaus, melsdami išgydymo, su tikėjimu artindavosi raišieji, aklieji, varginami kitokių fizinių ar dvasinių negalavimų. Taip pat ir apaštalai dėdavo rankas žmonėms ant galvų ir melsdavosi. Jokūbo laiške minima: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu“ (Jok 5, 14).
Pasiremiant ir paties vyskupo Sauliaus liudijimu, kai jam teko teikti Ligonių patepimą, pabrėžta, jog šio sakramento priėmimas padeda sergančiajam atgauti ramybę. Per šio sakramento malonę žmogus sustiprėja, ima sveikti arba atsiveria Dievo valiai – pasiruošia kiekvieno iš mūsų laukiančiai amžinybei. Ligonių patepimas gali būti suteikiamas ir ne vieną kartą, pavyzdžiui, ligai progresuojant, ligonio jėgoms silpstant. Ligonių patepimas patartinas kiekvienam ir prieš sudėtingesnį gydymą, pvz., operaciją.
Vyskupas Saulius ragino neatstumti Dievo pagalbos, kuri ateina žmogui per Ligonių patepimo sakramentą, ir laiku pakviesti kunigą į namus, į kuriuos jis atneša patį Kristų, Jo ramybę, gailestingumą, atleidimą. Katechezėje patarta, kaip paruošti ligonį šiam sakramentui priimti ir jokiu būdu neatidėlioti, nesibaiminti manant, jog Ligonių patepimas yra skirtas tik mirštantiesiems.
Iškilminga Eucharistija ir Dievo žodžio apmąstymas: kaip nepapiktinti, atleisti ir tikėti
Po Rožinio maldos su arkivyskupijos ganytojais Eucharistijai vadovavęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sveikino atvykusius Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, vyskupą Saulių Bužauską, visus kunigus, taip pat ir šią dieną patarnavusius Jurbarko dekanato kunigus, giedojusį Šiluvos parapijos chorą.
Diakonui Dariui Chmieliauskui paskelbus Evangeliją, homiliją pasakęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasakė homiliją, atkreipdamas dėmesį į tris sąvokas, kurias kviečia apmąstyti Dievo žodis. Tai papiktinimas, atleidimas, tikėjimas. Viešpaties įspėja apie ypatingą blogio apraišką, kurios kiekvienas iš mūsų turime kruopščiai saugotis, nes esame pajėgūs pastūmėti kitą žmogų į nuodėmę, sugundyti blogiui, vesti į pražūtį.
„Mes esame gundomi pasmerkti žmones, kurie papiktina kitus, taip patys stodamì į Dievo vietą. Todėl toliau Evangelijoje Jėzus mums primena atleidimo būtinybę. Čia patariama atleisti septynis kartus. Skaičius paimtas iš rabinų praktikos, sakančios, jog tas, kuris kitam atleidžia tris kartus, yra tobulas žmogus. Tad pasakymas apie septynis kartus padvigubina rabinų praktikoje naudojamą skaičių ir prideda dar vieną, šitaip sakant, kad atleidimas nėra skaičiavimo dalykas. Krikščioniška prasme jis turi pranokti visus pasaulyje žinomus standartus“, – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas tikėjimą – tik dėl jo galima atleidimo ir meilės nuostata.
„Šiuo metu mūsų pasaulis išgyvena tikrą tikėjimo išbandymo dramą. Girdime apie papiktinimą keliančius karus Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje, apie žūstančius nekaltus žmones. Nors, atrodo, visi supranta, jog karu spręsti santykius yra beprotybė, tačiau nesimato, kokiu būdu šie karai gali būti sustabdyti. Atrodo, kad Dievas šiandienos žmogų įspėja nesipuikuoti visagalybės iliuzija ir pradėti šauktis Jo pagalbos. Išspręsti šiuos konfliktus „neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui“. Todėl labai aišku, kad Dievas kviečia žmones į klusnumą – kreiptis į Jį, Jo visagalybę, Jo veikimą. Šitokią įvykių eigą gali inspiruoti tik tikintys žmonės, matantys pasaulį iš Šventojo Rašto žinios perspektyvos“, – be kita, kalbėjo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas savo homilijoje (visą tekstą žr. čia >>).
Kūdikių palaikų palaidojimas
„Mes tikime, jog tie nekalti vaikeliai yra Dievo malonės šviesoje“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas ir pasibaigus šv. Mišioms pakvietė visus į procesiją su Visų Šventųjų litanijos maldavimais per miestelį į Raseinių savivaldybės skirtą vietą Šiluvos kapinėse, kur buvo palaidotos urnos su negimusių kūdikių palaikais. Arkivyskupas pašventino kapo duobę ir kvietė kartu melstis už šeimas (jų dalyvavo ir laidotuvėse), kad tai būtų vilties ir paguodos vieta.
Ganytojas šia proga padėkojo už iniciatyvą LSMU Kauno klinikų dvasinei asistentei Svetlanai Adler-Mikulėnienei, kunigams kapelionams, asociacijos „Už gyvybę“ medikams, Kauno arkivyskupijos ir Raseinių dekanato Šeimos centrams, Šiluvos seniūno pavaduotojai Ritai Tamutienei. Padėka taip pat Kauno „Anapilis“ ir Raseinių R. Tamavičiaus laidojimo įmonei už neatlygintiną pagalbą.
„Padedu augti“ asociacija kviečia prisidėti prie kapo įrengimo – skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko paminklo. Paaukoti galima čia >>
„Paminklą kurti įkvėpė Onos Valiukevičiūtės daina „Tu numegzk man, mama, kelią“. Kompozicijoje bus „nerti“ angelai, kelias. Nesinori kūriniu nieko nuteisti, tema skausminga… Šis paminklas bus baltos spalvos ir simbolizuos viltį! <…> Turiu daug vaikų, buvo sunkių gimdymų, išgyvenimų. Vaikų tema labai jautri, sunku įsivaizduoti, ką išgyvena kūdikio netekę tėvai. Siųsime jiems šviesią žinutę“, – sakė skulptorius N. Kavaliauskas.
Kitais metais tokios palaidojimo apeigos bus rengiamos spalio 13 d.
Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės, o SAM ministro įsakymu yra leista tėvams pasiimti palaidoti tokius žuvusius vaikelius. Jei taip neatsitinka, Kauno ligoninėse mirę kūdikiai (dėl abortų, persileidimų) dabar bus palaidojami Šiluvoje, pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio kapavietėje, kurią bus galima aplankyti, prie jos pasimelsti (2020 metais urna su kremuotais kūdikių embrionais iš Ukmergės ligoninės buvo palaidota Dukstynos kapinėse).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
