Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Lapkričio 15-ąją arkivyskupijos kunigai dalyvavo jau priešpaskutinėje šių metų konferencijoje. Kurijoje jie susirinko po rytmečio šv. Mišių Kauno arkikatedroje, kur meldėsi už mirusius brolius kunigus bei vyskupus (plačiau čia >> ).
Konferencijos darbotvarkės svarbiausias susitikimas buvo su Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadu plk. ltn. Linu Idzeliu. Svečias skaitė pranešimą apie LŠS veiklą, galimybę į ją įsitraukti kiekvienam Lietuvos piliečiui bei atsakė į kunigų klausimus. Konferencijoje aptartos kitos sielovados aktualijos.
Savo pranešimo pradžioje LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis jubiliejinio gimtadienio proga pasveikino ir gražiai įrėmintą šaulio priesaiką įteikė Garbės šauliui kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ, padėkojo už jo tarnystę Dievui ir Tėvynei. Garbės šaulio vardas kardinolui S. Tamkevičiui buvo suteiktas 2017 metais už tarnystę Lietuvai ir Šaulių sąjungos vertybių puoselėjimą.
Lietuvos šaulių sąjunga – galimybė įgyti įgūdžių savo šeimos, bendruomenės, Tėvynės gynybai
„Bažnyčia gali prisidėti prie valstybės gynimo iniciatyvos“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, paaiškindamas kunigams šio susitikimo su Lietuvos šaulių sąjungos vadu tikslą. Mes, tikintieji, turime pareigą ginti savo Tėvynę, tame tarpe ir dalyvauti ir kariniame pasipriešinime. Ši viena iš mūsų valstybės gynimo organizacijų padeda įgyti pasipriešinimo įgūdžių, reikalingų esant karo situacijai, kad žmonės galėtų atlikti savo pareigą ginti savo šeimą, bendruomenę, Tėvynę.
Plk. ltn. L. Idzelis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 metais Kaune, jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę. 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą, kitus valstybės objektus, talkino okupacinę kariuomenę išvedant iš Lietuvos. Organizacija vadovaujasi LR Šaulių sąjungos įstatymu, jai priklauso daugiau kaip 14 tūkst. narių (suaugusiųjų ir jaunimo nuo 11 iki 18 metų).
„Šaulių sąjunga nėra vien tik apie pilietinį pasipriešinimą ginklu, bet kad kiekvienas žmogus rastų savo vietą gynimo sistemoje pagal savo išgales. Valstybės gynimui ir pilietiniam pasipriešinimui tarnauja kariai, ją gina jaunimas, inteligentija, organizacijos, visi, kuriems būtų gėda jos neginti“, – sakė plk. ltn. L. Idzelis, be kita, atkreipdamas dėmesį, jog nuo 2014 m. situacija Europoje blogėja, matome karinius konfliktus. Tačiau dar niekada nebuvome tokie saugūs, kaip dabar, tapę NATO nariais.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pasidalijo neseno apsilankymo Ukrainoje įspūdžiais. Su didžiausiais praradimais, tačiau ji laiko frontą. Pasak plk. ltn. Idzelio, turime remti Ukrainą visais būdais šiame ilgame kankinančiame kare. Kito kelio mūsų visų laisvei nėra. Ukrainoje jis matė daug garbingo amžiaus žmonių, kurie neturi kur traukti, matė jaunimą, kuris gelbsti ir gabena į ligonines sužeistus karius, tiesiog surinkdamas juos iš apkasų.
Kalbant apie Šaulių sąjungą, pastebėta, jog ji rengia pratybas, siūlo įvairius mokymus, kursus. Pabrėžta, jog be ginkluoto pasipriešinimo šauliai yra valstybės institucijų pagalbininkai karo atveju ar kitose ekstremaliose situacijose organizuojant visuomenės gyvenimą, pvz., aprūpinant gyventojus maistu, vandeniu, padedant ugniagesiams, evakuacijoje ar pan. Šaulių sąjungą siekiama dar labiau stiprinti, didinti narių skaičių; jos tikslas stiprinti šalies gynybinį potencialą, o pagrindinės vertybės – patriotiškumas, pilietiškumas. Pirmas klausimas atėjusiam į Šaulių sąjungą – ar esi savo Tėvynės patriotas?
Šaulių sąjunga paruošė lankstinukų apie organizaciją, o arkivyskupas pasidalijo lūkesčiu, jog per kunigas ir parapijas ši žinia pasieks žmones, tikintis jų susidomėjimo.
„Šioje organizacijoje kiekvienas gali rasti savo vietą: vieni ugdo jaunimą, kiti mokosi pirmosios medicinos pagalbos, treti tobulina šaudymo, IT srities, komunikacijos įgūdžius ar šaulišką košę verda“, – kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos komunikacijos vadovė Aušra Garnienė, kviesdama skleisti žinią, domėtis ir tapti šauliais.
Kitos sielovados aktualijos
Šioje konferencijoje Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė pristatė susitikimams parapijose skirtą medžiagą – 4 knygeles tema „Kodėl vadinamės katalikais? Kelionė Katekizmo puslapiais“, kurios buvo išleistos kaip „Atgaivink“ programos dalis (žr. čia >>), tačiau tebėra aktualios ir gali puikiai toliau pasitarnauti, pvz., baigusiems ALFA kursą, tėveliams, kurių vaikai rengiasi sakramentams, taip pat maldos, tikėjimo pasidalijimo grupelėms, kaip pagalba visiems norintiems geriau pažinti Katalikų Bažnyčios katekizmą, Šventąjį Raštą (knygeles už auką galima įsigyti Kauno arkivyskupijos kurijoje).
Pristatyta ir pati „Atgaivink“ programa savo tikėjimui atnaujinti parapijų grupelėse. Ši programa suteikia galimybę dalytis savo tikėjimu, skatina sąmoningumą, bendradarbiavimą bei aktyvumą parapijos bendruomenės gyvenime.
Arkivyskupas pakvietė kunigus į rekolekcijas Palendriuose (gruodžio 3–6 d.) bei 2024 metais Šiluvoje bei Palendriuose, be to, paprašė jų pateikti parapijose sakramentams besirengiančiųjų sąrašus (Kauno arkivyskupijos Katechetikos centrui iki lapkričio 30 d.).
Numatytos 2024 metų kunigų konferencijų datos, o paskutiniame šių metų susitikime gruodžio 20 d. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pasidalys apie Vyskupų sinodą, kuriame spalį Vatikane atstovavo Lietuvai.