Lapkričio 23 d. Kaune vyko pranešimų ir diskusijų ciklo „Žmogaus slėpinys“ susitikimas, kuriame pranešimą skaitė kunigas Gintas Petkevičius, Elektrėnų parapijos vikaras. Susitikimą „Žmogus – teisiantis ar teisiamas?“ organizavo LSMU sielovados bendradarbiai, o jis vyko LSMU Vlado Lašo auditorijoje, į kurią susirinko negausus būrys žmonių.
Tema buvo įdomi ir aktuali. Prelegentas iš pradžių kalbėjo apie biblinį teismo, teisimo supratimą ir vartojo du hebrajiškus žodžius. Mišpat – teismas, kai yra nusikaltęs, nukentėjęs ir dar vienas asmuo, sprendžiantis, kuris iš jų yra kaltas. Tačiau tai Biblijoje laikoma netobula, nes biblinis teisingumas neatsiejamas nuo santykio.
„Biblijoje teisu yra tai, kas atveda žmogų į susitikimą su Dievu arba kitu asmeniu“, – sakė kun. G. Petkevičius, kalbėdamas apie šį tobuliausią teisingumą, hebrajiškai vadinamą Rif. Šiame teisme visada bus du: skriaudėjas ir nukentėjusysis. Kun. Gintas jį pavadino santykio, dialogo teismu.
„Mišpat yra bandymas atstatyti teisingumą, bet šiandien teisingumas yra apie moralinę skriaudą, pamirštama esmė ir tikslas, jog žmonės susitaikytų. Todėl šiandien dažniausiai toks teismas sukiršina“, – kalbėjo susitikimo svečias, atkreipdamas dėmesį, jog pametus iš akių santykį teisingumas subyra, kyla pagunda pačiam jį įvykdyti. Netobulas teisingumas – žmogaus smurtas prieš žmogų. Tai nemeilės išraiška.
Pasak prelegento, Rif teisme kviečiama į tokį teisingumą, kad ir po teismo išliktų santykis tarp žmonių. Biblijoje esame raginami dažniau taikyti Rif metodą, nei Mišpat. Netgi jei matai, kad brolis yra nuklydęs, turi skelbti jam Gerąją naujieną. Jei jau nepavyksta, tik tada kvieskis antrą ar trečią žmogų, kad padėtų nuspręsti, kas kaltas.
„Tėčiai ir mamos šiandien šeimose naudoja Rif, o dar viena išlikusi jo forma – tai išpažintis. Išpažintyje esi kviečiamas savanoriškai pripažinti Dievo akivaizdoje, kur gyvenai nemeilėje, kur padarei skriaudą, kur sugriovei santykį su kitais žmonėmis, santykį su Dievu. Žmogus klaupiasi ir daro sau teismą, daro Rif. Tobuliausiai Rif įvykdė Jėzus ant kryžiaus. Jis kviečia daryti atgailą, sakyti: ir aš prie to prisidėjau“, – kalbėjo kunigas Gintas apie teisingumą, kuris leidžia išgyventi comunio, veda į santykį su Dievu, su broliu, su savimi ir kūrinija.
Šio susitikimo pokalbio išvada ir atsakymas į temos klausimą – mes esame abiejose pusėse, ir teisiami, ir teisiantys. Svarbiausias klausimas – ar ieškome tame santykio su Dievu ir kitu žmogumi?
„Mes, nuskriaustieji, turime duoti galimybę skriaudėjui grįžti į santykį. Tai jau rimtas ir sąmoningas apsisprendimas tikrai laimėti brolį, kad jis nebūtų teisiamas dėl to, ką padarė man. Taigi žmogus yra kovojantis dėl santykio, draugystės, meilės, o ne teisiantis ar teisiamas. Kai patiriu skriaudą, einu į santykį ir duodu dar daugiau, dovanoju skriaudą, kad žmogus nebūtų teisiamas. Jei pasirenku santykį kaip prioritetą, net ir patyręs skriaudą, turėsiu būti pirmas, kuris dovanos laiką, jėgų, pastangų, kad laimėčiau brolį. Teisingumas turi atvesti į santykį. Tai nelengva, nes meilė kainuoja“, – susitikimo temą apibendrino jį vedęs kunigas G. Petkevičius.
Po trumpos diskusijos ir atsakymų į klausimus visi buvo pakviesti į agapę.
Raimonda Balandė,
LSMU Sielovados koordinatorė
Susitikimo vaizdo įrašus žr. čia.
