Nuotraukos – diak. Dariaus Chmieliausko
„Dievo svajonė – kad visi būtų viena Kristuje. Tad šis krikščionių susirinkimas yra tarsi Dievo svajonės išsipildymas“, – sakė Ekumenines pamaldas sausio 19-osios vakarą džiugiai pradėjęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, į bendrą maldą Maldos už krikščionių vienybę savaitėje susirinkus Kaune tarnaujančioms bei taikų, draugišką ryšį palaikančioms krikščioniškoms Bažnyčioms ir bendruomenėms bei jų ganytojams.
Ilgametę tradiciją Kaune turinti ekumeninė malda šiemet vyko Švč. Trejybės (evangelikų liuteronų) bažnyčioje, kur greta senamiestyje veikia ir nemaža dalis mūsų miesto katalikų bažnyčių.
Evangelikų liuteronų bendruomenė ir jos kunigas, bažnyčios klebonas Saulius Juozaitis draugiškai pasitiko atvykusius katalikus, evangelikus reformatus, Konstantinopolio patriarchato bendruomenės Lietuvoje narius, metodistus bei stačiatikius ir pasiūlė kiekvienam maldos tekstus, tad malda ir giesmė buvo vieninga, iš visų lūpų ir širdžių.
Maldoje dalyvavo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Kristaus Prisikėlimo (katalikų) bazilikos klebonas kunigas Kęstutis Rugevičius, Konstantinopolio patriarchato bendruomenės Lietuvoje kunigas Vitalijus Mockus, Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (stačiatikių) bažnyčios klebonas kunigas Nikolajus Murašovas, Jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, Evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Jonas Žiauka bei evangelikų liuteronų kunigas Saulius Juozaitis.
Patarnavo katalikų diakonai Martynas Vasiliauskas ir Darius Venčkauskas, stačiatikių giedojimui vadovavo šios bendruomenės diakonas Konstantinas Pankrašovas. Maldoje dalyvavo ir Kauno kunigų seminarijos seminaristai, kiti katalikų diakonai.
Afrikos (Burkina Faso) krikščionys savo parengtuose šių metų maldos tekstuose kviečia susitikti su Meilės Dievu ir pristato didžiausią iš įsakymų – mylėti vieniems kitus, šitaip teigdami, jog tik meilė gali įveikti visokius žmoniją kamuojančius susiskaldymus ir smurtą.
Tai pamaldose priminė ir paskelbtoji Evangelija pagal Luką – palyginimas apie gailestingąjį samarietį, pasilenkusį aprišti pakeleivio žaizdų... Apie tai – evangelinį meilės ir gailestingumo kelią, kurį parodo Dievo žodis, – trumpose homilijose kalbėjo skirtingų bendruomenių ganytojai.
Arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį jog gerojo samariečio palyginimas kalba apie įsijautimą (žodis „įsijausti“ turi kiek kitokią prasmę nei „užjausti“). Pasak arkivyskupo, įsijautimo į kitą meno krikščionys turėtų mokytis ir dovanoti jį savo aplinkai, pasauliui, ir tai būtų gailestingumo pradžia. Vyskupas S. Bužauskas linkėjo augti trijose krikščionis vienijančiose srityse: Dievo garbinime, artimo meilėje bei grumtynėse su blogiu (nuodėme).
Kunigas J. Žiauka pabrėžė viso ko pagrindą – Dievo žodį, kuris teikia viltį, parodo kelią. Prie jo nieko nereikia pridurti, nieko nereikia taisyti. Kristuje krikščionys atranda juos vienijantį tikėjimą. Pasak kunigo R. Matulaičio, šis susirinkimas moko, jog nėra svetimų. Moko nusistatymo, kad krikščionys matytų artimą kiekviename žmoguje, būtų balsu, kurio kiti neturi.
Kunigas V. Mockus atkreipė dėmesį, jog žmogui patarnavęs samarietis buvo tas, kuriam niekas nebūtų padavęs rankos. Tačiau būtent tasai „kitas“, „ne toks“, kai man sunku, tampa tuo samariečiu. Afrikos krikščionys giliai išgyvena šį skausmą. Svarbu būti vieni kitiems samariečiais ir tarpasmeniniu lygiu, ir bendruomeniškai.
Kunigo N. Murašovo mintimi, Evangelija moko ne tik tikėjimo, bet ir gailestingumo. Tikėjimą turi tas, kuris kito bėdoje būna samariečiu. Kun. K. Rugevičius dėkojo, kad Viešpats per savo žodį moko gailestingumo ir meilės.
Kunigo S. Juozaičio žodyje, be kita, buvo pabrėžta, jog ekumenizmas nėra vien Bažnyčios kančių ir vargų pasidalijimas, bet jis atskleidžia ir mūsų dvasinius turtus, dalijimąsi jais Šventojoje Dvasioje. Evangelikų liuteronų kunigas pasidalijo ir šv. Jono Pauliaus II ekumenine įžvalga.
Išklausę ganytojų minčių, susirinkusieji atliko Meilės patvirtinimo gestas, pakaitomis perskaitydami Pirmąjį laišką korintiečiams – Himną meilę (pagal 1 Kor 13).
Užtarimo maldą keitė „Tėve mūsų“ – tradicinė ir bene jautriausia šių pamaldų akimirka, kai skirtingų konfesijų krikščionys, susikabinę už rankų, meldėsi paties Jėzaus malda Tėvui – visų Tėvui, kuriam nesvarbi rasė, tautybė, religija, konfesija, bet meilė, kaip žmogus joje išlieka.
Pamaldos užbaigtos visų ganytojų suteiktu palaiminimu bei malda, kuria ekumeniniu pašaukimu gyvenanti tarptautinė katalikiška Chemin Neuf bendruomenė kasdien meldžiasi už krikščionių vienybę pasaulyje.
Organizuota rinkliava bus skiriama Lietuvos Biblijos draugijai paremti.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
