Nuotraukos – Gabrielės Plerpaitės ir Nerijus Čapo (antra nuotrauka)
Vigilija skaitant visą Evangeliją
„Popiežius Pranciškus prieš penkerius metus pakvietė šį trečiąjį metų sekmadienį švęsti kaip Dievo žodžio sekmadienį, kuris išryškintų nepaprastą mūsų turimą dovaną ir lobį. Tai pats Dievo kalbėjimas mūsų širdims. Tai Jo paliktas įkvėpimas, tai Jo nuostabi istorija, kalbinanti mus atsiverti, atsiliepti ir Viešpatį pamilti“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sausio 20 d. pradedant Dievo Žodžio sekmadienio vigiliją arkikatedroje ir susirinkus perskaityti visos Evangelijos pagal Luką.
Kitados apaštalo Luko – gydytojo, į krikščionybę atsivertusio buvusio pagonio, apaštalo Pauliaus bendražygio – užrašyta istorija buvo skirta kaip liudijimas to meto Jėzaus sekėjams. O tą vakarą arkikatedroje šios Evangelijos pasakojimą skaitydami pristatė mūsų dienų mokiniai ir Jėzaus draugai, kaip juos pavadino arkikatedros ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas.
„Evangelistas Lukas parašė dvi knygas – Evangeliją ir Apaštalų darbus ir juos adresavo kilniajam, garbingajam Teofiliui. Šis vardas reiškia daug ką – bet labiausiai tai reiškia Dievo numylėtinius, Dievo draugus, Dievo bičiulius. Ar būdami arkikatedroje, savo namuose ar kur nors kitur, ar jūs jautėtės esą Dievo draugai, Jo numylėtiniai? Būtent mums, kuriuos Dievas myli, yra skirti šie žodžiai“, – sakė vėlyvą vakarą užbaigiant vigiliją kunigas Artūras Kazlauskas.
Šie Jėzaus draugai – tai antrą kartą (pirmąkart 2021 m.) tokį Evangelijos skaitymą parengusi arkivyskupijos sielovados bendradarbių komanda, kad visų bendromis pastangomis Dievo žodį išgirstume gyvai, su nauja jėga.
Šie Jėzaus draugai – tai 13 pasirengusių skaitovų – vyrų ir moterų, dvasininkų ir pasauliečių, kurie keturias valandas skaitė naujausią, pirmą kartą viešai skelbiamą Evangelijos pagal Luką tekstą – ekumeninio vertimo iš senosios graikų kalbos tekstą, kuriuo mielai pasidalijo Lietuvos Biblijos draugija.
Tekstus skaitė kunigai Artūras Kazlauskas, Liutauras Vilėniškis, diakonai Bernardas Belickas OFM, Nerijus Čapas, Darius Chmieliauskas, Audrius Jesinskas. Martynas Vasiliauskas, pasauliečiai bendradarbiai – šeimų tėvai bei mamos –Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, Paulina Kuraitienė, Modestas Jesulevičius, Arūnas Jurčius, Mantas Kuraitis, Vytautas Salinis,
Šie Jėzaus draugai – tai muzikinius intarpus klausytojams dovanojusios solistė Rita Preikšaitė, vargoninkės Dalia Jatautaitė, Teisutė Palubinskaitė.
Šiais Jėzaus draugais tą vakarą tarsi naujai tapo visi, kurie per šias keturias valandas ilgesniam ar trumpesniam laikui užsuko į arkikatedrą ar liko savo aplinkose klausytis interneto transliacijų (Kaune tądien siautė pūga) ir buvo vienaip ar kitaip prakalbinti, o Žodis – priimtas širdyse, namuose.
Interneto transliacijos arkivyskupijos bei Delfi kanalais sulaukė beveik 30 tūkst. tiesioginių ar vėlesnių peržiūrų (vaizdo įrašą kviečiame žr. teksto apačioje).
Šv. Mišioms šioje vigilijoje vadovavęs monsinjoras Artūras Jagelavičius savo homilijoje atkreipė dėmesį į pagrindinį Evangelijos paraginimą – atsiversti.
Sekmadienio šv. Mišiose – sostas Evangelijų knygai
Arkikatedros lankytojus sausio 21-ąją, Dievo Žodžio sekmadienį, pasitiko dar iš vakaro vigilijai kiek kitaip paruoštas altorius.
Šio tikinčiųjų maldos susirinkimo centre buvo Dievo žodis, tad buvo paruošti tarsi du altoriai – vienas Eucharistijai švęsti, o kitas, tarsi sostas, išpuoštas žvakėmis ir gėlėmis, – Evangelijų knygai pagarbiai padėti.
Iškilmingai procesijoje Eucharistijos pradžioje atnešta Evangelijų knyga pirmiausia buvo padėta ant altoriaus, o paskelbus Evangeliją buvo atnešama į sostą, padedama, atverčiama ir pasmilkoma.
Dievo žodžio vigilijos bei sekmadienio šv. Mišių – su minėtu Šventojo Rašto knygos tarsi Švenčiausiojo Sakramento išstatymu – apeigas, jų prasmę švenčiančiai bendruomenei paaiškino diakonas Darius Chmieliauskas. Katechezėje pabrėžta: Šventasis Raštas, būdamas besimeldžiančios bendruomenės centre, išsako ir troškimą, kad jis būtų pirmojoje vietoje ir mūsų gyvenime – „būtų mūsų egzistencijos švyturiu“.
Iškilmingai Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas sakė, jog šis laikas, šis Viešpaties ir Dievo žodžio sekmadienis, ypač įpareigoja Šventąjį Raštą branginti ir skaityti, studijuoti ir svarstyti jį savo širdyse, jo klausyti ir pagal jį gyventi.
„Svarbu, prieš atsiverčiant Šventojo Rašto knygą, trumpai pasimelsti, šauktis Dievo Dvasios“, – ragino vyskupas Saulius savo homilijoje, atsakydamas tiems, kurie kalba, jog jie turi Šventąjį Raštą įsigiję, bet neskaito, nes esą daug ko nesupranta.
„Dievo žodis yra tarsi didžiulis kalnas, kuris lengvai neįveikiamas“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog artintis prie Šventojo Rašto tekstų reikia tarsi prie kalno – su kantrumu, išmintimi, pagarba bei nuolankumu, ne po vieną, kaip pataria kalnų sporto entuziastai. Kasdieniame Šventojo Rašto skaityme ganytojas patarė ieškoti atsakymų į tris klausimus: kas yra Dievas? Kas yra žmogus? Ką aš turėčiau daryti?
Šio sekmadienio liturgijoje palaiminimą Evangelijų knyga arkikatedroje suteikė vyskupas, o kitose bažnyčiose tai galėjo padaryti ir kunigai.
----
Dievo Žodžio sekmadienio vigilijos (su Evangelijos pagal Luką skaitymu) vaizdo įrašas
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
