Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotraukos
Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 34-osioms metinėms, į Kauno arkivyskupijos muziejaus istorijos skyrių susirinko Senamiesčio progimnazijos tikybos mokytojos Daivos Butkevičienės lydimas gausus septintokų būrys.
Tik įžengę į ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ekspoziciją edukacinei pamokai gerai nusiteikę moksleiviai ėmėsi uoliai atlikti pateiktas užduotis. Pirmas klausimas: ką vaizduoja ekspoziciją įrėminantys žmonių eisenos vaizdai? ,„Žinom, žinom, – vienu balsu pasipylė atsakymas, – čia gi tas Baltijos kelias, tėvai pasakojo...“ Galimas dalykas, kad vieno kito tėvai vaikystėje dalyvavo 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje, tačiau šiose nuotraukose užfiksuotas senelių jaunystės laikotarpis.
Šiemet sukanka 55-eri metai, kai 1969 m. Eucharistinio Jėzaus kongregacijos vienuolė sesuo Gema Jadvyga Stanelytė įkūrė Eucharistijos bičiulių sąjūdį. Pasak jos, supratusi, jog kelias, kurio meldžia, – tai pirmiausia bendrystė Eucharistijoje, ,„mūsų gyvenimo sueucharistinimas, per mus Jėzus turi iš tabernakulio nužengti į kasdienybę, mūsų darbus, šeimas“. Prieš 50 metų, 1974-aisiais, ses. Gemos vadovaujami Eucharistijos bičiuliai pradėjo organizuoti eisenas, maldingas atgailos keliones į Šiluvą, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. Jos, kaip pasakojo ses. Gema, buvo įkvėptos pačios Marijos: „Vieną kartą, kai mes meldėmės, aš tyliai mintyse Dievo Motinos paklausiau: „Ko tu, Marija, norėtum, kad mes padarytume Jėzaus garbei, kad tau būtų džiaugsmo? Ir tuoj man kilo mintis: „Ateikite pėsti, kalbėdami Rožančių į Šiluvą.“ Toks vidinis balsas, tiesiog balsas. Tai buvo prašymas ir įsakymas. Aš pasakiau visiems, bičiuliai sutiko. Tai buvo didelis stebuklas. Žmonės eina, kalbėdami rožančių, kiti pakelėje pamatę klaupiasi ant kelių, prisijungia, pasidaro didžiausia minia...“
,,Mokytoja, argi mes nedalyvavome tokiame žygyje į Šiluvą?“ – paklausė Rugilė kitoms klasės draugėms pritariant. Taip, moksleiviai dalyvavo ir dalyvaus ir šiais, ir kitais metais, tačiau istorinėse nuotraukose užfiksuoti taikaus tikinčiųjų pasipriešinimo įkvepiantys momentai buvo dabartinių žygių pradžia. Augalotas VII klasės mokinys, paklaustas, kodėl, jo nuomone, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio kūrėja ses. Gema Stanelytė buvo areštuota, teista ir kalinta, labai sutriko: „Ar ji ką bloga padarė?“
Tada mokytoja Daiva ir paaiškino, kad jų tėvų ir senelių laikais buvusi sovietinė valdžia draudė ne tik tokias eisenas į Šiluvą, bet ir mokyklose, šiukštu, nebūdavo galima užsiminti apie katalikiškąjį tikėjimą ir juolab jį aiškinti ir skleisti. Toks mokytojas tada būdavo svarstomas ir net baudžiamas. Todėl Bažnyčios pogrindinėje veikloje dalyvavęs kunigas Sigitas Tamkevičius SJ (dabartinis kardinolas) su bendraminčiais pradėjo leisti ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurioje buvo skelbiami įvairūs tikinčiųjų persekiojimo faktai.
,,Kur toji ,,Kronika“? Parodykit“, – nekantravo septintokai, neslėpę nuostabos matydami pirmąjį, į mokyklinį sąsiuvinį panašų pogrindinio leidinio numerį. Dar labiau nustebo, sužinoję, kad už pogrindinės krikščioniškosios literatūros ir ypač šių pirmųjų „Kronikos“ numerių dauginimą Petras Plumpa, kuriam šių metų Sausio 13-ąją buvo įteikta Laisvės premija, buvo nuteistas 8 metams Sibiro lagerio. 1958 m. vasario 16 d. jis ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos Trispalvę. Netrukus su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“. 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir su septyniais draugais nuteistas septyneriems metams. 1965 m. sugrįžo iš lagerio, o 1970 m. užmezgė ryšius su Maskvos disidentais, leidusiais „Einamųjų įvykių kroniką“ (Chronika tekuščich sobytij). Maskviečiams siųsdavo ne tik atskiras žinutes, bet ir Lietuvos tikinčiųjų pasirašytus prašymus, tarp jų – kun. S. Tamkevičiaus parengtą 17 tūkst. Romos katalikų pasirašytą Memorandumą Suvienytųjų Nacijų Organizacijos (dab. Jungtinių Tautų) generaliniam sekretoriui. Apie Memorandumą Vakarų šalių informavimo priemonės pranešė 1972 m. pradžioje. Šiemet sukanka 50 m., kai 1974 m. įvyko pirmasis parodomasis „LKB Kronikos“ platintojų, tarp jų ir Petro Plumpos, teismas.
Mokiniams vėl naujiena, jog būtent ši,1972 m. gimusi „Kronika“ kaip pirmoji kregždė pranašavo pavasarį, skleidė žinias apie laisvės trokštančią tėvynę Lietuvą. Mokytoja Daiva Butkevičienė savo auklėtiniams paaiškino, jog „Kronika“ mynė taką į Kovo 11-ąją, daugeliui buvo taikaus pasipriešinimo okupacijai įkvėpėja ir pogrindinės veiklos pavyzdys.
Ilgiau nei buvo numatyta užtrukusi edukacinė pamoka baigėsi kita moksleiviams netikėta žinia, jog 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą kelerius metus saugojo šiuose namuose gyvenęs Šv. Romos kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). 1972 m. vyskupas tremtinys Nemunėlio Radviliškyje palaimino šį tada kun. S. Tamkevičiaus parengtą ir P. Plumpos atspausdintą leidinį bei pasiūlė jį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
Irena Petraitienė
