Nuotraukos – Tomo Jundulo
Vėlyvą vakarą Kauno arkikatedroje bei kitose arkivyskupijos bažnyčiose su būsimo džiaugsmo nuojauta pradėtas švęsti Velykų nakties budėjimas – ir visa išsipildė: šią šventą naktį buvo naujai pašventinta ugnis ir vanduo, įžiebta nauja Velykų žvakė, naujai nuskambėjo per visą Gavėnią negirdėtasis „Aleliuja“ ir naujai paskelbta Geroji naujiena iš Evangelijos pagal Morkų: „Nukryžiuotasis Jėzus Nazarietis prisikėlė.“
Velyknaktyje Bažnyčia džiugiai sveikino ir priėmė į savo tarpą naujus savo tikėjimo brolius ir seseris – Kauno arkikatedroje devyni suaugusieji buvo pakrikštyti ir sutvirtinti.
Žiburių liturgija arkikatedroje buvo pradėta atokiau nuo šventovės, Rotušės aikštėje. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas prie čia užkurto laužo palaimino ugnį ir įspūdingo dydžio Velykinę žvakę – Paschalą. Su ja procesijoje atkeliauta į arkikatedrą, kur žmonės laukė šviesos. Ir sulaukė – Kristus mums šviečia! Nuo ugnies Rotušės aikštėje buvo įžiebta ir greta esančios Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios Velykinė žvakė.
Besitęsiančioje Žiburių, vėliau Žodžio liturgijoje, kurios arkikatedroje truko ilgiausiai, į tarnavimą buvo įsitraukęs ir visas būrys skaitovų, giedotojų, kitų patarnautojų – pasauliečiai vyrai ir moterys, sesuo vienuolė. Savo dovanomis ir pasirengimu skaityti skaitinius, giedoti psalmes, himnus, groti ar kitaip patarnauti jie padėjo melstis ir išgyventi šios nakties slėpiningumą visai susirinkusiai bendruomenei. Liturgija, kad ji būtų suprantama ir įtraukianti, komentavo arkikatedros ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas.
Iš sakyklos, kuo arčiau žmonių, nuskambėjo didingasis Žiburių liturgijos „Exultet“ („Tedžiūgauja“), sugiedotas arkikatedros parapijos klebono monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus.
Iš tos pat sakyklos, jau apšviestoje arkikatedroje, Evangelija pagal Morkų jau skelbė Kristaus Prisikėlimą. Diakonas Darius Chmieliauskas perskaitė įstabųjį seniausioje iš Evangelijų užrašytą 16-ąjį skyrių – liudijimą apie nuritintą kapo akmenį, moterims ir visų kartų bei laikų žmonėms skirtą padrąsinimą: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra.“
„Kristus prisikėlė. Jis tikrai prisikėlė!“ – kalbino ir sveikino šventų Velykų sulaukusią ir švenčiančią bendruomenę arkivyskupas K. Kėvalas, atkreipdamas jų dėmesį, jog Kristaus Prisikėlimo žinia yra ne apie buvusius prieš 2 tūkst. metų įvykius. Ji apie mus ir apie Dievą, įžengusį į istoriją, kad mus sustiprintų, pradžiugintų, nes žmogaus protas iki Kristaus blaškėsi norėdamas atsakyti į savo egzistencijos klausimus..
„Tai, kas įvyko per Velykas, tapo Dievo „taip“. Mums tai yra patikinimas, jog nežiūrint šio gyvenimo išbandymų, įvairiausių įtampų, galbūt neteisybių mes turime Dievo atsakymą amžinybėje“, – sakė arkivyskupas.
Homilijoje, be kita, buvo minėtas moterų išrinkimas būti pirmomis Prisikėlusio Viešpaties skelbėjomis. Pasak ganytojo, Evangelijoje prieš mus veriasi slėpinys: moterys, kurių širdys suvirpėjo, tuščias kapas, pastirę sargybiniai... Moterų (tikėjimo, džiaugsmo) pasaulis ir sargybinių (melo) pasaulis. Mes irgi gyvename, darydami pasirinkimus – už Dievą ir, deja, kartais be Jo.
Arkivyskupas nuoširdžiai kreipėsi į krikštijamuosius katechumenus, kurie atsiliepė ir pasakė Dievui „taip“. Ganytojas padėkojo palydėjusiems juos į šią brangią dieną, o visiems Velyknakčio dalyviams – kad jie palaiko tikėjimą šeimose, kad jie yra Velykų žmonės.
Šioje liturgijoje neofitai – naujai pakrikštytieji – buvo pakviesti savo degančiomis žvakėmis įžiebti žvakeles kitiems žmonėms, atnaujinusiems tą naktį savo Krikšto pažadus. Šitaip tapo perduotas tikėjimo džiaugsmas ir šviesa vieni kitiems.
Eucharistijos pabaigoje visiems jos dalyviams buvo suteiktas iškilmingas Bažnyčios palaiminimas.