Baigiantis Velykinei savaitei, Kaune viešėjo svečias iš Škotijos Colinas Symesas. Garsus pamokslininkas ir misionierius sakė mokymus Kauno arkivyskupijos Misijų mokyklos pirmajame šių metų savaitgalyje tema „Sprogimas, keičiantis pasaulį“, plačiau žr. čia >>
O balandžio 8–9 d. C. Symesas susitiko su tarnaujančiais Bažnyčioje – institucijų bei organizacijų darbuotojais, su maldos grupių bei kitų bendruomenių nariais ir vedė mokymus apie tai, kas šiandien uždega širdis tarnaujančiai lyderystei.
Svečio žodis pasižymėjo paprastumu, asmeniškais, gyvenimiškais pasidalijimais bei klausytojų vedimu į centrą – Dievą, kalbantį per Šventąjį Raštą, į Jėzų, į kurį turime tapti panašūs, į Šventąją Dvasią, kuri perkeičia būti Dievo garbei.
Dievas – kalbantis, bendraujantis
Ne vienam susitikimų klausytojui įsiminė panaudota ir pritaikyta ištrauka iš Evangelijos pagal Joną („Jėzus plauna mokiniams kojas“, 13, 1–18) apie tikrąją – Jėzaus – lyderystę, be to, ir visų padrąsinimas – Dievas kiekvieną myli asmeniškai, kiekvieną kalbina per savo Žodį.
„Mūsų Dievas nėra tylintis. Dievas yra kalbantis, bendraujantis. Frazė „Viešpats pasakė / tarė“ yra daugiausia kartų pakartota Biblijoje“, – kalbėjo svečias. Daug dėmesio savo pasidalijimuose skirdamas Šventajam Raštui, C. Symesas pabrėžė, jog Biblija – ne knyga, dokumentas, o BENDRAVIMAS. Biblija yra priemonė Dievui su mumis bendrauti.
Biblija – tarsi brangakmenių kasykla
„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ – svečias atkreipė dėmesį į šias Antrojo laiško Timotiejui eilutes (2 Tim 3, 16–17), kurių originale yra „Dievas kvėpia / kvėpuoja į mane“ per Raštą.
Pasak C. Symeso, mes viską galime sužinoti apie Bibliją iš mokslinių tyrinėjimų, bet tik tada, kai Šventoji Dvasia KVĖPIA, Raštas PRADEDA VEIKTI.
Dievas Senajame Testamente kalbėjo būtent TAM laikui, TOMS aplinkybėms, todėl turime skaityti ATSAKINGAI, ne paraidžiui. Šventąjį Raštą skaityti – ne išnaudoti jį kaip loterijos bilietą. Biblija yra tarsi brangakmenių kasykla. Kuo giliau kasi, tuo daugiau ir vertingesnių brangakmenių randi! Pripildyk savo širdį Rašto! Skaitydamas savyje statai ir augini lobį Svarbu skaityti ir KLAUSYTI. Ir melsti: Šventoji Dvasia, ateik, apreikšk, atverk...
Žmogus ir pasaulis – Dievo garbei
Vieną iš mokymų misionierius C. Symesas skyrė Dievo garbei: kaip ji pasireiškia šiandien? Jo garbė Mozės laikais pasirodė kaip debesis ir ugnies stulpas. Mozė turėdavo dėvėti šydą, nes Dievas buvo prie Jo prisiartinęs. Dievo garbė yra tai, kas gali paveikti žmogų. Svečias pasitelkė Mėnulio gravitacinės traukos, veikiančios Žemės vandenis, įvaizdį. Taip ir mus Dievas traukia. Žmogus sukurtas Dievo garbei. Dievo tikslas – mus ir Žemę pripildyti savo garbės!
Laukiant naujos Šventosios Dvasios bangos
Pasak svečio, „Žodis tapo KŪNU“ reiškia, jog Dievo garbė įsikūnijo Jėzuje. O Dvasia turi pagrindinį darbą – Ji perkeičia mus į Jėzų. Mes esame sukurti nešti Dievo garbę. Būdamas tikruoju savimi, atspindžiu Dievo garbę.
Be kita, misionierius atkreipė dėmesį, jog kai 40-ąją dieną Jėzus žengė į dangų, Jis sakė mokiniams: LAUKITE! 50-ąją dieną ant mokinių nužengė Šventoji Dvasia ir „pripildė Dievo garbės“. Dievo garbė nusileido ant jų! Jie ėmė kalbėti įvairiomis kalbomis, šlovinti – liejosi ta šlovė, kurios jie buvo pripildyti.
„Nuo Velykų iki Sekminių – laukimo laikas, kad Dievas išlaisvintų. Tai laukimas NAUJOS Šventosios Dvasios BANGOS – melskime to, prašykime“, – ragino tarnaujančius Bažnyčioje svečias misionierius Colinas Symesas.
Šiuos sutikimus lydėjo šlovinimo malda, į kurią visus kvietė bendruomenės „Gyvybės medis“ šlovintojai.