Balandžio 17 d. Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijos pirmojoje dalyje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pristatė 2023 metų finansinę ir statistinę arkivyskupijos apžvalgą bei dabartines sielovados tendencijas. Antrojoje dalyje kviestiniai prelegentai pristatė popiežiaus intencijas, Carito veiklą, naujus leidinius. Rengiantis Kauno arkivyskupijos istorijos 100-mečio jubiliejui, pristatomas klausimynas apie padėtį arkivyskupijos parapijose sovietmečiu bei pirmaisiais Nepriklausomybės metais.
Apie arkivyskupiją 2023-iaisiais
Pristatydamas praėjusių metų duomenis, atspindinčius pagrindinius skaičius bei kryptis, arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šiemet duomenis iš parapijų, institucijų arkivyskupijos kurija rinko nauju būdu (internetu) ir jie apibendrinti skaitmenizuojant.
2023 m. apžvalgoje konstatuotas padidėjęs gyventojų skaičius arkivyskupijos teritorijoje (dabar daugiau kaip 430 tūkst.). Tačiau, pagal sekmadienio Mišių lankomumą (5 proc. katalikų), pasak arkivyskupo, gerokai atsiliekame net ir nuo Europos šalių sekuliarizuotų visuomenių (jų vidurkis yra 10 proc.) (palyginimui – situacija JAV, kur sekmadienį šv. Mišias lanko apie 30 proc.).
Arkivyskupijoje veikia 93 parapijos bei 7 rektoratai (jų skaičius nesikeitė), bendruomenėms patarnauja 104 kunigai. Praeeitais metais įšventintas 1 kunigas. Padaugėjo dviem nuolatiniais diakonais (yra 7). Šiek tiek sumažėjo kunigų vienuolių (yra 20 iš buvusių 23) bei pašvęstojo gyvenimo seserų (yra 128 – iš 130).
Pagrindiniai patarnavimai bendruomenėms buvo įkrikščioninimo sakramentų teikimas (Krikštas, Sutvirtinimas, Pirmoji Komunija), Santuokos palaiminimas, Ligonių patepimas bei krikščioniškos laidotuvės. Arkivyskupas ypač padėkojo kunigams už išaugusį sielovadinį rūpinimąsi lankant sergančius, vyresnio amžiaus žmones ir teikiant Ligonių sakramentą.
Krikštas suteiktas 3.065 asmenims (2022 m. – 3.745). Pirmąją Komuniją priėmė 2.846 vaikai (2022 – 2.831), o Sutvirtinimą – 2003 jaunuoliai (2022 – 1.708). Buvo palaiminta 789 porų Santuoka (2022 – 931 poros). Bažnytinio tribunolo sprendimo (dėl Santuokos paskelbimo negaliojančia) laukia 90 bylų. Ligonių patepimo sakramentas suteiktas 5.241 sergančiam ar vyresnio amžiaus asmeniui (2022 – 3.672). Katalikiškai palaidota 5.417 asmenų (2022 – 6.125). Per metus aplankytos 5.377 šeimos namuose (2022 – 4.061).
Šių metų pradžioje bažnytiniame tribunole buvo 90 spręstinų bylų.
Konferencijoje taip pat apžvelgta parapijų, institucijų, arkivyskupijos kurijos ekonominė bei sielovadinė padėtis ir tendencijos. Viena jų – pagrindinių pastoracijos institucijų finansinio išlaikymo tvarkos pasikeitimas. Kai kurios jų (Jaunimo, Katechetikos, Šeimos, Jono Pauliaus II, Šiluvos piligrimų centrai) tapo viešosiomis įstaigomis ir finansuojamos VšĮ Ekonomo tarnybos. Tiek parapijų, tiek kurijos išlaidos skiriamos atlyginimams, kanceliarijai, komunaliniams mokesčiams, transportui ir kt. Padidėjo Solidarumo fondo, Paramos kasos lėšos. Buvo skirta parama Ukrainoje tarnaujantiems kunigams. Svari savivaldybių parama iš biudžeto, skiriama Papilio g. 5, Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios remontams bei Giraitės Šventosios Šeimos parapijos bažnyčios statybai.
Aptariant seminarijos padėtį, pabrėžta svarba visokeriopai puoselėti pašaukimus į kunigystę. Tai turi būti sielovados prioritetas. Apžvelgta katalikiškų mokyklų situacija (penkiose ugdymo įstaigose dirba 376 mokytojai, mokosi daugiau kaip 4 tūkst. moksleivių). Greta VDU KTF įsteigtas Krikščioniškų tyrimų centras.
Konferencijoje pristatyta pagrindinių institucijų veikla. Kauno arkivyskupijos Šeimos centras rūpinasi sužadėtinių rengimu, tėvystės ugdymu, pagalba krizėse. Veiklai finansuoti pritraukia savivaldybės lėšų. Svarstoma, kaip padėti Jaunimo centrui dar labiau plėtoti jaunimo sielovadą. Katechetikos centras rūpinasi katechezės tobulinimu. Rengiamasi vyskupijos mastu centralizuotai sutvirtinamųjų registracijai – panašiai, kaip dabar vyksta sužadėtinių pasirengimo Santuokai registracija. Tikybos pamokų pasirenkamumas, deja, mažėja, nors ugdymo programa, kaip pastebėjo ganytojas, labai gera. Kyla uždavinys mokiniams plačiau pristatyti dalyko pasirinkimo galimybę. Caritas vykdo daug savivaldybės projektų, esame vertinami kaip patikimi rūpinimosi žmonėmis bendradarbiai. VšĮ Šiluvos piligrimų centras turi laisvę veikti vietoje, kuriamos naujos programos ir iniciatyvos. Labai džiaugiamasi Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriais. Šis centras plėtoja piligrimystės (arba dabar pasaulyje labai populiarėjančio „religinio turizmo“) pastoraciją. Ieškoma būdų, kaip stiprinti pašaukimų sielovadą. Apžvelgta Kauno arkivyskupijos muziejaus, Suaugusiųjų katechezės tarnybos veikla.
(Išsami statistinė bei finansinė arkivyskupijos 2023 m. apžvalga vėliau bus paskelbta atskirai, žr. čia: ... ).
Sielovados aktualijos: popiežiaus maldos intencijos, kita pagalba parapijų kunigams
Antrojoje konferencijos dalyje tėvas jėzuitas Mindaugas Malinauskas SJ pasidalijo su kunigais mintimis, kaip kilo popiežiaus maldos intencijų kiekvieną mėnesį iniciatyva. Ją iš jėzuitų kaip praktiką melstis už kitus, už misijas, už visą Bažnyčią perėmė popiežius ir pradėjo skelbti dar XIX a. viduryje. Per maldą bendromis intencijomis atveriamas platesnis žvilgsnis, ugdoma tikinčiųjų savimonė ir pašaukimas, skatinama melstis vienybėje su visa Bažnyčia ir už ją. Brolius kunigus tėvas jėzuitas kvietė savo bendruomenių žmonėms įvardyti mėnesio intencijas, pasakyti jų tema pamokslus. O tikintieji gali melstis pridurdami pasiaukojimo maldą (žr. kasdienapmastau.lt). Kauno arkivyskupijoje kartu su popiežiaus intencija meldžiamės ir už mūsų bendruomenės aktualijas.
Lietuvos Carito, švenčiančio gyvavimo 35-metį, tarybos pirmininkas diakonas Arūnas Kučikas padėkojo kunigams už rūpinimąsi karityvine veikla, dalyvavimu šventinėje konferencijoje Kaune. Po dvejų metų Caritas minės 100-metį, kai ši tarnystė prasidėjo Lietuvoje. Pagrindinės Lietuvos Carito veiklos sritys – atstovavimas Bažnyčios gailestingumo darbų tarnystei nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, vyskupijų Carito stiprinimas bei nacionalinės humanitarinės pagalbos akcijos, o veikla grindžiama bendruomeninio ir institucinio Carito stiprinimu, išlaikant pusiausvyrą. Apie 70 tūkst. žmonių – tiek gavo pagalbą per šią organizaciją visoje Lietuvoje per 2022 metus. Vieni iš uždavinių – stiprinti Caritą regionuose (per dekanatų centrus), būti vargstančiųjų balsu visuomenėje, valstybėje.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos Caritas padėjo įsikurti į mūsų šalį atvykusiems ukrainiečiams, įsitraukė 2,5 tūkst. savanorių, pusė jų – anksčiau nebuvo susiję su Carito veikla. Caritas paskirstė Šventojo Sosto skirtą 100 tūkst. eurų pagalbą Ukrainos vaikams. Organizavo septynias akcijas Ukrainos gyventojams paremti. Bendra Carito koordinuotos paramos vertė per šiuos metus 2 mln. eurų (Kauno arkivyskupijos parapijų rinkliavos Ukrainai sudarė daugiau kaip 150 tūkst.).
Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro metodininkė sesuo Inga Rukaitė FMA pristatė metodinę priemonę – pagalbą rengiant vaikus Pirmajai Komunijai.
15-ąjį gimtadienį švenčiančių „Magnificat leidiniai“ direktorė Veronika Kimbrytė pristatė naujus leidinius.
Kvietimas visiems drauge užfiksuoti ir perduoti mūsų arkivyskupijos 100 metų istoriją
Artėjant Lietuvos bažnytinės provincijos, kartu ir Kauno arkivyskupijos įsteigimo 100-mečio jubiliejui (2026 m.) ir siekiant išsaugoti istorinę atmintį bei prisimenant popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje mums išsakytą paraginimą, kad „visada atsimintume ir brangintume savo šaknis“, į mūsų šimtmečio istorijos užrašymą, išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms kviečiami įsitraukti visi mūsų arkivyskupijos žmonės.
Kunigų konferencijoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog labai trūksta žinių apie Bažnyčią sovietmečiu, tad norima surinkti jas ir išsaugoti liudijimą apie labai svarbią arkivyskupijos istorijos atkarpą. Tad pakvietė kunigus, kad jie atsilieptų į šią labai svarbią iniciatyvą ir surastų žmonių, galinčių atgaivinti atmintį bei atsakyti į parengtą klausimyną.
Šią iniciatyvą bei klausimyną kunigams pakomentavo arkivyskupijos užsakymu rengiamos ir 100-mečiui skirtos istorinės monografijos autorės – istorikė dr. Vaida Kamuntavičienė, menotyrininkė dr. Rima Valinčiūtė-Varnė (darbe taip pat dalyvauja istorikas Ričardas Jaramičius). Jos atkreipė dėmesį, jog Kauno arkivyskupijos kurijos archyve yra mažai medžiagos apie sovietmetį bei pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius. Pakvietė kunigus surasti parapijiečius, kurie galėtų atsakyti, pasitelkti šiam darbui į pagalbą jaunimą. Iš atsakymų bus kuriama duomenų bazė, naudojama rengiant arkivyskupijos 100 metų istoriją ir svarbi ateinančių kartų istorikams. Tikimasi Kauno arkivyskupijos 100-mečiui parengti reprezentacinį leidinį.
Užrašytų atsakymų (ar pokalbių įrašų) laukiama iki šių metų rugsėjo el. p. archyvas@kaunoarkivyskupija.lt
Kunigų konferencijos pabaigoje dalytasi mintimis ir apie kitas aktualijas, tarp jų sugrįžtant ir prie piktnaudžiavimų bei prievartos prieš nepilnamečius temos.
Kitas Kauno arkivyskupijos kunigų susitikimas kurijoje – gegužės 22 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
