Sausio 31 dieną seminaristai, atlikę rekolekcijas Pilnų namų bendruomenėje ir Pakutuvėnų sutaikinimo sodyboje, grįžo į savo Alma mater. Per rekolekcijas buvo puiki proga susipažinti su minėtomis bendruomenėmis, liudyti tikėjimą, išgirsti žmonių, sergančių įvairiomis priklausomybėmis, istorijas, pažinti jų atsivertimo ir gijimo kelią, drauge su jais melstis ir dirbti. Bendruomenių vadovai liudijo apie savo tarnystės ypatumus.
Vasario 1 dieną seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas savo konferencijoje aptarė kasdienybės aktualijas, pristatė ir apžvelgė prasidėjusio pavasario semestro dienotvarkę ir numatomus renginius.
Vasario 2 dieną, minint Kristaus Paaukojimo šventę (Grabnyčias), visa Kauno kunigų seminarijos bendruomenė dalyvavo iškilmingose šventose Mišiose Kauno arkikatedroje bazilikoje. Eucharistijos šventimui vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas SigitasTamkevičius SJ, drauge koncelebravo kunigai vienuoliai, seminarijos vadovybė. Sakydamas homiliją, arkivyskupas kvietė pamąstyti, ką kiekvienas iš mūsų esame paaukojęs Dievui, nes tik tai yra vertinga mūsų gyvenime. „Krikšto metu mes sudarėme sandorą su Dievu ir mūsų gyvenimas jau yra paaukotas Viešpačiui. Maldoje ieškokime atsakymo, ar buvome ištikimi šiai sandorai ir kiek dedame pastangų, kad Dievas būtų didžiausias mūsų gyvenimo turtas ir kad tik jame ieškotume savo gyvenimo prasmės“, – kalbėjo ganytojas. Pasibaigus šventoms Mišioms, seserų vienuolių choras, vadovaujamas sesers Liucijos Grybaitės FMA, drauge su kun. Gyčiu Stumbru ir kun. Gintaru Vitkumi SJ, tradiciškai giedojo Akatistą. Šiai liturgijai vadovavo kun. Gintaras Blužas OFS, patarnavo Kauno kunigų seminarijos V kurso klierikai.
Vasario 3 dieną seminarijos Švč. Trejybės bažnyčioje pirmąsias iškilmingas šv. Mišias šventė neopresbiteris kun. Darius Vasiliauskas. Kartu koncelebravo seminarijos vadovybė. Mišiose dalyvavo visa seminarijos bendruomenė ir gausus būrys tikinčiųjų, kiekvieną sekmadienį garbinančių Viešpatį šioje bažnyčioje. Homilijos metu kun. Darius apmąstė apaštalo Pauliaus himną meilei. Pasak jo, jei dangiškasis Tėvas nebūtų taręs savo Meilės žodžio, nebūtų ir kiekvieno iš mūsų. Baigiantis šventoms Mišioms, neopresbiteris visiems suteikė savo primicijinį palaiminimą.
