Nuotrauka – Tomo Jundulo
Rugsėjo 2-ąją, miestui švenčiant Žinių ir mokslo dieną, Kauno arkikatedroje bazilikoje naujus studijų, mokslo bei darbo metus šv. Mišių malda pradėjo gausiai susirinkusios aukštųjų mokyklų bendruomenės.
„Nuoširdžiai sveikinu jus, susirinkusius švęsti, dėkoti ir įkvėpti širdį pažinimo džiaugsmui, naujoms patirtims, įžvalgoms ir savęs dovanojimui“, – sakė liturgijos pradžioje Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, savo sveikinimo žodį skirdamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno sporto universiteto, Kauno technologijų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šv. Ignaco kolegijos, Kunigų seminarijos Kaune rektoriams, Tarybų, Senatų nariams, fakultetų dekanams, dėstytojams, mokyklų vadovams, visiems šių įstaigų darbuotojams ir, žinoma, savo studijų kelią dar tik pradedantiems ar jį tęsiantiems studentams, seminaristams.
Arkivyskupas taip pat pasveikino koncelebruojančius kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, augziliarą vyskupą Saulių Bužauską, visą dešimtį brolių kunigų, tarnaujančių kapelionais universitetų bendruomenėse, diakonus.
Liturgija buvo švenčiama su jauntaviškais balsais, jauniems žmonėms giedant, patarnaujant, skaitant Dievo žodį, Visuotinę maldą, kurios vienu iš maldavimų prašyta Viešpatį sustiprinti ypač studentus, kad jų neslėgtų nerimas.
„Akademinė bendruomenė, kaip ta Nazareto sinagoga, yra susitikimo vieta. Čia susitinka mokytojai ir mokiniai, čia sueina įvairios žinios, idėjos, čia gimsta naujos įžvalgos. Taip mokslo įstaigos tampa žmonijos pažangos lopšiu.
Tačiau čia gali atsitikti ir netikėtas dalykas, kaip nutiko Nazarete. Žmonės pasipiktino mokytoju kaip nekompetentingu, nurašė Jo patirtį kaip jiems netinkamą. Tai arogancija ir puikybė, kuri trukdo pažinimui ir naujos vaizduotės pradžiai“, – be kita, savo homilijoje akademinei bendruomenei sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
„Šiandien visuomenėje sklando pagunda nurašyti ypač moralinę žmonijos išmintį, nebeversti tų senųjų knygų bei semtis iš jų žinių, bet jas tarsi rašyti iš pradžių. Vakarų civilizacija yra pastatyta ant įžvalgų, vertybių ir tų savaime suprantamų tiesų, kaip pagarba žmogaus prigimtinėms teisėms, moraliniam Dievo įsakymų kodeksui, santuokos ir šeimos vertybių apsaugai. Mes turime paisyti geriausios žmonijos patirties ir mokytis iš klaidų ir asmeniniame, ir visuomenės gyvenime. Ir čia mokslo įstaigos stovi pažinimo avangarde, nes kas yra kalbama už universitetų sienų, netrukus yra svarstoma miestų aikštėse ir gatvėse“, – kalbėjo arkivyskupas.
Homilijoje kalbėta ir apie pražūtingas ideologijas bei siaubingus socialinius, mokslinius eksperimentus, pilnus puikybės ir arogancijos, kurie skaudžiai paveikia atskirų žmonių, šeimų, tautų likimus, gali sukelti beribį niokojimą. Rugsėjo 1-ąją minime 85-ąsias metines nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją ir nuo to momento prasidėjo žmonijos tragedija, nusinešusi apie 50–70 mln. gyvybių. Pasak homilijoje cituoto popiežiaus šv. Pauliaus VI, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas reiškė, kad nieko nebuvo pasimokyta iš Pirmojo pasaulinio karo pamokų.
„Žmogaus pažinimo galia skirta pasauliui paversti žydinčiu sodu ir kurti meilės civilizacijai. Kas suteiks prasmę šiandienos pasauliui, mūsų gyvenimui, kokia vertybių sistema vadovausimės?“ – uždavė klausimą kiekvieno širdžiai arkivyskupas K. Kėvalas ir linkėdamas mokytis nuolankumo ir išminties iš Kūrėjo, Jo keliu leistis būti vedamiems (visas homilijos tekstas >>).
Labai džiaugsmingai šv. Mišių pabaigoje nuskambėjo studentiškasis, Europos akademinę bendruomenę vienijantis himnas „Gaudeamus igitur“.
Kauno akademinės sielovados bendradarbiai šia proga prie arkikatedros pristatė savo veiklas, pasidalijo vaišėmis, pakviesdami į draugystę ypač savo bendraamžius.