Fotografijos Džiuljetos Kulvietienės
Vasario 10 d. 10 val. iškilmingojoje Eucharistijos liturgijoje Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo meldžiamasi už Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenę naujojo rektoriaus inauguracijos proga.
Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, LSMU kapelionas kun. Artūras Kazlauskas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Stasys Kazėnas SJ, seminarijos prefektas, arkivyskupijos Jaunimo centro kapelionas kun. Kęstutis Genys, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Marijos radijo programų direktoriaus pagalbininkas kun. Nerijus Šmerauskas. Patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai.
Eucharistiją drauge šventė inauguruojamasis LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, universiteto Senato, Tarybos nariai, profesoriai, dėstytojai, gausia iškilminga eisena į šventovę senamiestyje atėję studentai.
Sveikindamas į gražią, išskirtinę šventę susirinkusią universiteto bendruomenę, arkiv. S. Tamkevičius kvietė melsti Dievo palaimos, kad ji lydėtų šią Lietuvai ypač brangią aukštąją mokyklą, naująjį jos rektorių, visus darbuotojus ir studijuojantį jaunimą – tėvynės ateitį.
Pamokslą pasakęs vysk. J. Ivanauskas atkreipė dėmesį į svarbiausią, egzistencinį žmogaus gyvenimo klausimą – kas jam yra Jėzus? Nuo atsakymo į šį klausimą, pasak ganytojo, priklauso daugybė dalykų: gyvenimo prasmės, laimės, kančios, supratimas, pasaulėžiūra, šeimos laimė, vaikų auklėjimas, visuomenės gerovė, taikus sambūvis ir pan. Pabrėžta, kad šio klausimo krikščionys negali atidėti – juk Jėzaus vardu jie buvo paženklinti Krikšto dieną.
„Šį klausimą – „Kuo mane laiko žmonės? <...> O jūs kuo mane laikote?“ (Lk 9, 18 –20) – Jėzus kėlė ir savo mokiniams, ne pradžioje, bet daug vėliau, tada, kai patys mokiniai jau buvo pajėgūs į jį atsakyti“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, atkreipdamas dėmesį, kaip į jį atsakė Simonas Petras: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16, 17).
Užbaigdamas pamokslą vysk. I Ivanauskas pabrėžė, kaip svarbu atsakyti į Jėzaus klausimą kaip mokiniams, tačiau taip, kad jis kiekvieno žmogaus būtų išgyventas – kaip savas ir gyvas.
