Fotografijos Raimondos Janušauskaitės
Kovo 28 d., Didžiojo ketvirtadienio vakare, arkikatedroje bazilikoje, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, buvo aukojamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios. Jų liturgijoje, kuria visa Bažnyčia pradeda švęsti Didįjį Tridienį, paminėtas Eucharistijos įsteigimas per Jėzaus atsisveikinimo su mokiniais vakarienę Jeruzalėje.
Dėkoti už Eucharistiją, kurioje iš meilės ir per savo auką pats Viešpats yra pasilikęs su žmogumi per amžius, ir ragino tą vakarą į arkikatedrą susirinkusią bendruomenę liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Šv. Mišias drauge su ganytoju koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Homiliją pasakęs vysk. Kęstutis Kėvalas Didįjį ketvirtadienį palygino su slenksčiu, tai yra perėjimu, įžanga į Didžiuosius mūsų tikėjimo slėpinius. Pats Jėzus, nuplaudamas mokiniams kojas, apvertė lig šiol turėtą tarnavimo sampratą: Jis pasilenkė ne prie kilmingųjų, kad jiems patarnautų, bet prie mažųjų. Didysis ketvirtadienis mums primena dramatišką Dievo meilės iniciatyvą, pasilenkimą prie žmogaus. Pasak vysk. K. Kėvalo, ir žmogus turi nepritrūkti nuolankumo ir priimti paties Dievo pagalbą, įveikdamas savo paties egoizmą, susireikšminimą, peržengdamas savo paties „slenkstį“, pereidamas prie tikėjimo ir pasitikėjimo Dievo meile.
Užbaigus Paskutinės vakarienės šv. Mišias iškilminga procesija Švč. Sakramentas buvo perneštas į Švč. Sakramento koplyčią arkikatedroje. Joje iki Velyknakčio nutilus vargonams ir giesmėms, kurias tą vakarą ypač jautriai sugiedojo arkikatedros choristai, vadovaujami Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, tikintieji dar kurį laiką liko tylioje maldoje. Šia tyla ir susikaupimu Bažnyčioje pasitinkamas Didysis Viešpaties Kančios penktadienis.