Velyknaktis ir šv. Velykų rytas arkikatedroje (2013 03 30–31) Fotografijos Silvijos Knezekytės
Didžiojo šeštadienio vakare Kauno arkikatedroje bazilikoje, dalyvaudami, budėdami ir melsdamiesi Velyknakčio liturgijoje, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, gausūs jos dalyviai sulaukė džiaugsmingojo „Aleliuja“.
Žiburių liturgija (visą Velyknakčio liturgiją aiškino prel Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS) prasidėjęs maldos budėjimas šią Šventąją naktį atvėrė žmonių širdis šviesai – šioje Dievo vaikų šviesoj ir nuo Velykinės žvakės uždegtų tūkstančių žvakelių rankose nušviestoje arkikatedroje sulaukta didžiausios vilties ir džiaugsmo žinios: Viešpats prisikėlė, mirtis ir nuodėmė nugalėta!
Į šią esminę krikščioniui žinią Velyknakčio dalyvius pamažu vedė skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai, pasakodami, kaip pamažu Dievas kalbino savo tautą, kaip nelengvai ji leidosi Jo gelbėjama, kaip buvo atsiųstas pasaulio Išganytojas. Vėl suskambėję vargonai, arkikatedros choro sugiedotas iškilmingasis Viešpaties Garbės himnas, įstabiosios Evangelijos pagal Luką eilutės visiems, kaip ir persigandusioms moterims prie tuščio Jėzaus kapo, paskelbė: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“ (24, 1–12).
„Šią Šventąją naktį, brangūs broliai ir seserys, brangūs katechumenai, viso pasaulio katalikai skaito Dievo ir žmogaus bendrystės istoriją, kaip Dievas prakalbina žmogų, o žmogus jam atsiliepia“, – sakė homiliją pradėdamas vyskupas Kęstutis Kėvalas. Joje ganytojas atkreipė dėmesį, jog turėjo praeiti daug amžių, kol Dievas subrandino žmogų, kad šis atsilieptų į Jo asmenišką prakalbinimą. Pasak ganytojo, istoriją į dvi dalis padalijusiu Išganytojo gimimu Dievas išpildo savo atėjimo pažadą – deja, tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu, nebuvo visų priimtas. Dramatiški Didžiojo penktadienio įvykiai, stulbinanti, neįtikėtina žinia apie tuščią Jėzaus kapą Velykų rytą – tai po truputį uždegė mokinių širdis tikra viltimi apie Mokytojo prisikėlimą.
Homilijoje ganytojas ragino pažvelgti į šią Prisikėlimo žinią savo pačių gyvenimo istorijos atžvilgiu – šios nakties istorija vyksta kiekviename ją išgirdusiame žmoguje. Kristaus Prisikėlimo žinia duoda jėgų įveikti nuodėmę, gyvenimo beprasmybę, stiprina ir guodžia, liudija amžinybės ir savo pačių nemirtingumo viltį. Dievo prakalbintas ir Jam atsiliepiantis žmogus jau gyvena su prasme – ir be pabaigos. Pasak ganytojo, niekas daugiau šiame gyvenime žmogui nėra pasiūlęs.
Išskirtinė šio Velyknakčio liturgijos dalis buvo penkių katechumenų Krikštas ir Sutvirtinimas, kuriuos jiems suteikė arkiv. S. Tamkevičius. Krikšto pažadus – gyventi naują gyvenimą Kristuje, dabar jau prisikėlimo šlove spindinčio – atnaujino ir visi Velyknakčio dalyviai.
Vėliau švenčiamoje iškilmingoje Eucharistijoje labai daug žmonių, būdami susitaikę su Dievu velykine išpažintimi, priėmė šventąją Komuniją.
Iškilmes užbaigdamas arkivyskupas S. Tamkevičius nuoširdžiai pasveikino pasikrikštijusius naujuosius Katalikų Bažnyčios narius, taip pat visus, sulaukusius džiugiųjų Viešpaties Prisikėlimo iškilmių, linkėjo šio džiaugsmo parnešti į savo namus bei suteikė ganytojiškąjį palaiminimą.
Velykų sekmadienio rytą triskart aplink arkikatedrą baziliką einama velykinė procesija, šios šventovės bei kitų bažnyčių varpai visam miestui skelbė džiugiąją Prisikėlimo žinią.
„Velykos kviečia mus prisikelti ir pradėti gyvenimą su Kristumi, – iškilmingų šv. Mišių homilijoje ragino arkivyskupas S. Tamkevičius, visus sveikindamas ir linkėdamas: – Tenelieka nė vieno žmogaus, kurio neapglėbtų mūsų meilė ir gero linkėjimas, tuomet ir mes patys tikrai patirsime dvasinio prisikėlimo džiaugsmą.“
Per Kristaus Prisikėlimo iškilmes visose bažnyčiose buvo skaitomas velykinis arkivyskupijos ganytojų laiškas kunigams, vienuoliams ir visiems tikintiesiems, dalijantis krikščioniui brangiausių švenčių džiaugsmu, raginant pasiryžti Velykų slėpinį paversti savo gyvenimo tikrove (žr. visą velykinį laišką čia >> ).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
