Balandžio 20 d. arkivyskupijos muziejuje Kaune surengta popietė, kurioje paminėtas pal. Jurgis Matulaitis pristatant naują leidinį – albumą „Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis“ (2013), aut. prof. Stanislovas Sajauskas. Leidinyje pirmą kartą skelbiamas S. Sajausko identifikuotas J. Matulaičio rankraštis – Fribūre (Šveicarija) slapta veikusiame Marijonų vienuolyno naujokyne 1911–1912 m. kun. J. Matulaičio lotyniškai rašytas Dienoraštis (Diarum). Rankraštinis tekstas, lig šiol saugotas Pal. J. Matulaičio muziejuje Marijampolėje, visuomenei buvęs nežinomas kaip J. Matulaičio tekstas, dabar išverstas iš lotynų kalbos (vertė Stanislovas Poniškaitis), tapo prieinamas J. Matulaičio dvasinio palikimo tyrinėtojams, studentams, plačiajai visuomenei.
Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vedėja Irena Petraitienė priminė svetingai jos priimtiems popietės dalyviams, kokioje istoriškai brangioje vietoje vyksta renginys, – toje pat svetainėje, kuri mena pal. Jurgio Matulaičio, vysk. P. Karevičiaus, kitų garbių Lietuvos dvasininkų žingsnius XX a. pradžioje.
Popietės dalyvius praeities refleksijai paskatino ir muzikos kūriniai, tarp jų – žymiojo vargonininko bei kompozitoriaus Juozo Naujalio „Malda“. Juos atliko smuikininkė Lijana Žiedelytė, akomponavo Loreta Haidari.
J. Matulaičio rankraštinio teksto autorizavimo ir išleidimo istorija su popietės dalyviais pasidalijęs prof. Stasys Sajauskas pasakojo, jog tuomet nežinomo autoriaus lotyniškas rankraštis į jo rankas su prašymu identifikuoti autorystę pateko 2007 m. Žymių žmonių autografus ir anksčiau tyrinėjęs S. Sajauskas vėliau atidavė jį saugoti į Marijampolę – taip jis pateko į J. Matulaičio muziejų. Neatsiradus juo susidomėjusiųjų, rūpintasi jį išversti, išleisti, parodyti jo reikšmę visame J. Matulaičio gyvenimo kelyje, užpildant spagą jo biografijoje ir dvasiniame palikime.
Autorius atkreipė klausytojų dėmesį, jog dienoraštis parašytas trečiuoju asmeniu konspiracijos sumetimais, nes Marijonų vienuolyno naujokynas 1911–1912 m. Fribūre veikė ypač sudėtingomis sąlygomis – reikėjo labai slapstytis, nes Marijonų veikla Lietuvoje caro valdžios buvo uždrausta, o pats J. Matulaitis, tapęs marijonų generolu, vienuolinius įžadus 1909 m. taip pat buvo priėmęs slapta. Pasak S. Sajausko, marijonams tuomet reikėjo naujos Konstitucijos jiems gyvuoti ir veikti okupuotame krašte, tad dienoraštyje, kurį rašė J. Matulaitis Fribūre, gausu Generalinio Vyriausiojo sukurtų naujokyno nuostatų.
Pasak albumo sudarytojo, jame norėjęs plačiai pristatyti ir palaimintojo gyvenimą, tad skaitytojai čia ras ir biografinių tekstų. Leidinyje pateikiamos įvairaus laikotarpio pal. J. Matulaičio ir jo aplinkos nuotraukos iš asmeninės prof. S. Sajausko kolekcijos, Trakų istorijos muziejaus, Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto, Maironio lietuvių literatūros, Palaimintojo J. Matulaičio muziejų, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo.
Albumo autorius pabrėžė ir šiandien aktualų bei jam labai imponuojantį J. Matulaičio gyvenimo šūkį: Nugalėk blogį gerumu, tarnystę steigiant prieglaudas, renkant aukas ir kt. Tai skatina veikti pozityviai, daryti gerus darbus šitaip reaguojant į blogį, kuris, kaip slibinas, pasak prelegento, pats save galop vis tiek susinaikina (beje, būdamas ir numizmatikos specialistas, prof. Stasys Sajauskas pasidalijo įdomiomis mintimis, jog lietuviškuose denaruose yra vaizduojamas heraldinis simbolis „Ietigalis su kryžiumi“, o slibiną nudobusio šv. Jurgio atvaizdas – Jogailos kaip katalikiško krašto valdovo simbolis jo anspauduose).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
