Balandžio 19 d. bendruomenės valandoje viešėjo Kauno nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė.
Viešnia seminaristams pasakojo apie savo tikėjimo kelionę, nūdienos ieškojimus ir atradimus. Nors visą laiką daugiau ar mažiau aktorė praktikavo tikėjimą, lūžis, kurio metu pajuto tikrąją tikėjimo gelmę, kaip ji pati sako, vyko atsitikus asmeniškai bėdai.
Viešnia pasidalijo savo išgyvenimais ir kaip ji tarsi iš naujo tada atrado tikėjimą. Ta bėda, pasak aktorės, užgrūdino ne tik ją pačią, bet ir jos dukrą, kuriai tuo metu buvo trylika metų. Inesa Paliulytė pasakojo, kaip net ir tarybiniais metais praktikavo tikėjimą, krikščioniškas vertybes. Pasak jos, kilusi iš tikinčių inteligentų šeimos, pati niekada nebuvosi komjaunuole, sugebėjo įstoti į aukštąją teatrinio meno mokyklą Maskvoje ir ją baigti. Tai buvo tarsi stebuklas.
Vėliau aktorė kalbėjo ir apie sunkumus, pasitaikančius teatralo kelyje. Blogai, pasak prelegentės, kai žmogus išsunkia jėgas ir jų nesugeba atgauti, neranda sau atramos. O vaidinti reikia daug ką – net ir moraliai degradavusius žmones. Jei su jais susitapatinsi ir neieškosi atspirties mažuose dalykuose – ir pats degraduosi. Savo darbe Inesa stengiasi ne kalbėti apie Dievą, bet tiesiog liudyti Jo meilę, buvimą su žmogumi. Tam, pasak aktorės, gali pasitarnauti daug kas: nedideli atradimai pjesėse ar muzika.
Bendruomenės valandos pabaigoje seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas visos bendruomenės vardu padėkojo viešniai ir įteikė paveikslėlį su seminarijos vaizdu bei žvakutę, linkėdamas ir toliau skleisti angelišką gerumo šviesą.