Balandžio 21 d. sekmadienį katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ Kaune, Park Inn konferencijų salėse, surengė gaiviai pavasarišką Atsinaujinimo dieną „Tikiu į Šventąją Dvasią – Viešpatį Gaivintoją“. Joje apie naują gyvenimą Šventojoje Dvasioje, jo dovaną krikščioniui, „orą“ ir vertybes kalbėjo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi.
Renginyje ne tik kalbėta apie Šventąją Dvasią – „Asmenį, o ne energiją“, jos įkvėptą evangelizacijos drąsą bei ryžtą, bet ir šlovinta drauge su „Gyvųjų akmenų“ bendruomene bei melsta išgydymo kiekvienam, kas tik norėjo būti užtartas šios bendruomenės bei „Gailestingumo versmės“ bendradarbių maldomis. Labai gausūs renginio dalyviai, atvykę iš įvairių Lietuvos kampelių, klausėsi dviejų konferencijų, dalijosi darbo grupėse, o pabaigoje šventė sekmadienio Eucharistiją, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ.
Gyvenimas Šventojoje Dvasioje: visiškai nauja gyvenimo perspektyva
„Prisikėlusiojo Jėzaus malonė padeda mums išeiti iš mūsų trūkumų į naują gyvenimą, gyvenimą, kurį Viešpats mums dovanoja“, – sakė arkivyskupas Luigi Bonazzi pirmojoje konferencijoje „Krikščionis – tas, kuris gauna ir gyvena naują gyvenimą Šventojoje Dvasioje“.
Tai, pasak nuncijaus, visiškai nauja gyvenimo perspektyva: už šį gyvenimą jau yra sumokėta Jėzaus kančia, jis krikščionims yra padovanotas. Mūsų užduotis – padauginti mums dovanoto gyvenimo vaisius. Šio naujo gyvenimo Šventojoje Dvasioje šaltinis yra Jėzus. Turime mokytis iš Jėzaus priimti, nes ir pats Jėzus viską priėmė iš Tėvo, o gavęs – nieko sau nepasilaikė, viską atidavė mums – per savo kryžių. Per Šventąją Dvasią mumyse gyvena Dievo meilė – ji „buvo išlieta jūsų širdyse “ (Rom 5, 5). Tai, pasak ganytojo, kiekvienam pakrikštytajam (ne tik šventiesiems) duotas neišdildomas ženklas.
„Dievo meilė mumyse daro gražius dalykus“, – toliau sakė prelegentas, ragindamas priimti, prašytis, šauktis jos – kad ji pražystų žmoguje ir perkeistų, arkivyskupo žodžiais tariant – „persodintų“ žmogaus širdį, pasak pranašo Ezekielio, duotų „naują širdį“. Tik tada žmogus pajėgia tai, ko nepajėgtų savo žmogiškomis jėgomis: visada atleisti, mylėti meile, kuri visa pakelia, gauti išminties atpažinti Dievą savo gyvenime – ir pozityviuose dalykuose, ir kančiose bei skausmuose. Pasak arkivysk. L. Bonazzi, Jėzus priėmė kryžių ir visa atidavė Tėvui – tai pavyzdys ir žmogui, kaip jis gali priimti kiekvieną skausmą, sunkumą, išgyventi tai su meile.
Evangelizacijai uždega Šventoji Dvasia. Ji duoda drąsos, išminties
Antrąją konferenciją „ Šventoji Dvasia įkvepia drąsiai skelbti tikėjimą į Jėzų Kristų“ vedusi Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, Katalikų bendruomenės „Naujoji Sandora“ vadovė, dalijosi, kaip Šventoji Dvasia uždegė evangelizacijos ryžtą.
„Kodėl mano širdis nedega evangelizacija?“ – šį klausimą Vaida skyrė visiems, o atsakymas, pasak jos, būtų kitas klausimas: „O ar mano širdis dega dėl Jėzaus?“
„Turime būti pasaulyje – esame kviečiami išeiti iš bažnyčių“, – sakė V. Spangelevičiūtė-Kneižienė, dalydamasi mintimis, jog laikas išeiti iš saugios aplinkos, niekur nepalikti Jėzaus už durų. Pasauliui reikia vilties, o mes, krikščionys, esam viltingi žmonės ne dėl to, kad mums nieko netrūksta, bet kad turime Jėzų. Evangelizacija neleidžia „įsipatoginti“, ragina judėti, eiti į dialogą.
Evangelizacijai įkvepia Šventoji Dvasia. Ji duoda drąsos, užsidegimo, išminties, padeda atsidurti ten, kur turėtum būti ir veikti, veda į maldą, veikimą ir tarnystę, bendruomeniškumą, duoda jėgų ir supratimo liudyti Kristų, o ne skelbti save. V. Spangelevičiūtė-Kneižienė pasidalijo evangelizacijos patirtimi kartu su seminaristais rengiant misijas Lietuvos miestuose, miesteliuose, papasakojo, kaip trijų narių maldos grupelė išaugo iki 40 (beje, 7 iš jų tapo kunigai, 3 – seserys vienuolės).
Po pietų Atsinaujinimo dienos dalyviai tradiciškai buvo pakviesti pasirinkti kurią nors iš siūlomų grupių ir joje aptariamų temų.
„Kad gyvenčiau – privalau kvėpuoti. Kuo kvėpuoju? Kokį orą? Kokie poreikiai ir vertybės apibūdina mano alsavimą, taigi ir mano kelio kryptį? Kokie dalykai man yra svarbūs tiek materialinėje, tiek dvasinėje srityse?“ – šitaip pavadintą grupę vedė arkivyskupas Luigi Bonazzi. „Kodėl Šventoji Dvasia yra Asmuo, o ne energija?“ – apie tai kalbėjo dr. Valdas Mackela iš VDU Katalikų teologijos fakulteto. Jaunimui skirtoje grupėje Vytautas Markūnas, ateitininkas, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos abiturientas, pasidalijo misijų liudijimu „Šventosios Dvasios vedimas po Afrikos saule“. Dievo armija („Gyvųjų akmenų“ jaunieji bendradarbiai) surengė grupę vaikams tema „Ar įdomu, ką sako Dievas? Septintasis įsakymas“.
Kiek turime meilės kitiems?
Rengdamas Eucharistijai, kurios drauge švęsti dalyviai sugrįžo į didžiąją salę, kun. Darius Vasiliauskas priminė, jog prie Viešpaties stalo ateinama numalšinti paties giliausio savo troškulio. Reikia tikėjimo, kad Viešpats šv. Mišiose dar kartą numiršta ir prisikelia už žmogų asmeniškai. Šv. Mišiose Viešpats kviečia į save, į patį artimiausią asmenišką santykį – atverti Jam savo širdį.
Atsinaujinimo dieną užbaigė iškilminga Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Koncelebravo nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kun. Darius Vasiliauskas.
Gerojo Ganytojo sekmadienį arkivyskupas savo homilijoje priminė ne tik vyskupų, kunigų, bet ir tėvų bei motinų, tikybos mokytojų ir visų katalikų pareigą būti vienas kitam savo aplinkoje, darbe, namie geraisiais ganytojais, mąstyti apie savo atsakomybę, kiek turime meilės kitiems. Žmogaus požiūris į Dievą, Evangeliją gali labai priklausyti ir nuo mūsų parodomos meilės, ypač silpnesniam, kenčiančiam.
Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ kitą Atsinaujinimo dieną ketina surengti spalio 20-ąją.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
