Balandžio 23–27 dienomis Kauno kunigų seminarijos bendruomenė viešėjo amžinajame mieste – Romoje. Ši piligriminė kelionė surengta Tikėjimo metų proga.
Antradienio, balandžio 23-osios, vakarą buvome apgyvendinti svečių namuose Villa Lituania. Rytojaus, balandžio 24-osios, rytmetį dalyvavome bendrojoje popiežiaus Pranciškaus audiencijoje. Popiežius savo katechezėje komentavo tikėjimo išpažinimo žodžius: „Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.“ Pasak pontifiko, šiandienos jaunam krikščioniui reikia turėti didelę sielą. Juk krikščioniškas gyvenimas – gyvenimas kitiems. Todėl krikščionis negali užsidaryti tarp keturių sienų. Popiežius kiekvieną ragino siekti didelių idealų – tų, kurie praplečia širdį, tų tarnavimo idealų, kurie padaro vaisingus mūsų talentus. Tos pačios dienos popietę aplankėme pagrindines Romos bazilikas: Šv. Jono Laterane, Didžiąją Švč. M. Marijos, Švč, M. Marijos Angelų Karalienės ir kitas. Taip pat apžiūrėjome Respublikos aikštę. Apie šiuos ypatingus objektus pasakojo kartu su mumis keliavęs mons. dr. Artūras Jagelavičius. Tą pačią dieną susitikome ir su Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos rektoriumi mons. Petru Šiuriu.
Balandžio 25 dieną lankėmės Vatikane. Čia apžiūrėjome Šv. Petro baziliką, Vatikano muziejaus ekspozicijas. Šv. Kazimiero koplyčioje šv. Mišių šventimui vadovavo kartu su mumis keliavęs prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, drauge koncelebravo Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. P. Šiurys, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas, atvykęs kartu su šešto kurso seminaristais, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, prefektas kun. Kęstutis Genys, dvasios tėvas kun. Audrius Arštikaitis, taip pat kartu keliavęs neopresbiteris kun. Ernestas Želvys. Sakydamas homiliją, prelatas pabrėžė vietos, kurioje meldėmės, išskirtinumą ir reikšmę lietuvių tautai, ragino drąsiai eiti pasirinktu keliu. Baigiantis šv. Mišioms visi kartu sugiedojome Maironio „Marija, Marija“.
Balandžio 26 dieną lankėmės Šv. Sebastijono katakombose. Čia esančioje koplyčioje šv. Mišių aukai vadovavo mons.dr. A. Jagelavičius. Homilijoje monsinjoras pabrėžė, kad esame tikrojoje tikėjimo išpažinimo akademijoje. Pamokslininkas kalbėjo apie liudijimo svarbą krikščioniškajame gyvenime. Kartu buvo prisiminti ir visi lietuviai, kovoję už tikėjimą. Jų, pasak monsinjoro, yra be galo daug. Ypač mums, einantiems pašaukimo keliu, svarbus arkivyskupų Teofiliaus Matulionio ir Mečislovo Reinio (beje, šiemet minime šio Dievo Tarno kankinystės 60-metį), vyskupo Vincento Borisevičiaus, pasauliečių Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės pavyzdys. Šie žmonės į baisiausius kankinimus ėjo su Kristumi širdyje, panašiai, kaip ir pirmųjų amžių kankiniai.
Ekskursiją po Šv. Sebastijono katakombas vedė lietuvis gidas Donatas, čia dirbantis jau 16 metų. Vėliau meldėmės Šv. apaštalo Pauliaus bazilikoje už miesto sienų. Tos pačios dienos popietę surengtas žygis pėsčiomis po Romos senamiestį. Žygio, kurio metu savotiškai išbandėme ne tik fizines jėgas, bet ir draugystę, apžiūrėjome amžinojo miesto senamiestį, panteoną, pabuvome ant Kapitolijaus ir Palatino kalvų, meldėmės Švč. M. Marijos virš Minervos bažnyčioje, lankėmės Popiežiškojo šv. Grigaliaus universiteto centriniuose rūmuose.
Paskutinės dienos, balandžio 27-osios, ryte Šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje šv. Mišių šventimui vadovavo neopresbiteris kun. E. Želvys, drauge koncelebravo seminarijos ir kolegijos vadovybės bei čia studijuojantys kunigai lietuviai. Homilijoje kun. Ernestas ragino kovoti su nuodėme, kuri kėsinasi sunaikinti žmogų. Paskutinę dieną skyrę asmeninei kelionei po Romos miestą, neišvengę trukdžių oro uoste – paskutinę dieną lijo, todėl skrydis iš Romos į Vilnių vėlavo – ankstų sekmadienio rytą grįžome į savo alma mater.
Žr. foto albumą >>.
