Esame pašaukti liudyti
Jėzaus mokiniai iki pat Sekminių taip ir nesuprato, kad jų Mokytojas atėjo į žemę ne būti politiniu lyderiu, bet nusivesti žmones pas savo Tėvą. Kai mokiniai klausė Jėzų, kada jis atkursiąs Izraelio karalystę, jiems buvo paliepta laukti Šventosios Dvasios krikšto. Jėzus kalbėjo: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8).
Gerai įsiklausykime, ką kalbėjo Jėzus: „Jūs gausite jos galybės.“ Šventoji Dvasia yra tas pats Galybių Dievas, kuris sukūrė ir valdo pasaulį. Jėzus pažada, kad kai nužengs šventoji Dvasia, mes būsime pripildyti jos galybės – pripildyti ne fizinės jėgos, kuri leistų tapti sunkumų kilnotojais ar krepšinio žvaigždėmis, bet dvasinės jėgos išlikti gerais žmonėmis, pajėgiais nugalėti visas kliūtis ir pasiekti mums skirtą tikslą, kad mūsų gyvenimas nepasibaigtų nelaimingai, kad pasiektume amžinąjį gyvenimą Dievo artumoje. Mūsų gyvenimo pabaigoje privalo būti mūsų asmeniškos Šeštinės – susitikimas su Dievu, nes antraip būtume pražudę savo gyvenimą.
Jėzus, prieš atsiskirdamas nuo mokinių, pasakė dar vieną reikšmingą mintį: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, <...> jūs tapsite mano liudytojai <...> lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8). Taigi, mes visi, kurie esame pakrikštyti Šventąja Dvasia, esame pašaukti būti Jėzaus liudytojais. Ne tik vyskupai, kunigai ar vienuoliai, bet visi, kurie gauna Šventosios Dvasios dovanų ir galybę iš aukštybių.
Kaip galime liudyti Jėzų? Ne visi vyresnės kartos žmonės žino apie facebook, twiters, youTube ir kitus modernius žmonių bendravimo tinklus, bet jaunuoliai apie tai gerai išmano. Internetu jie gali bendrauti su šimtais, kartais net tūkstančiais vienmečių ar vyresnių žmonių, gali jiems pasiųsti protingą, gerą žinią, bet gali parašyti ir bet kokią nesąmonę..
Šiais metais per Šeštines jau 47 kartą buvo paminėta Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Popiežius Benediktas XVI šiai dienai parašė laišką, kuriame taip kalba: „Socialiniams tinklams <...> bus naudinga, jei juose dalyvaus tikintieji, trokštantys pasidalyti žinia apie Jėzų ir žmogaus kilnumo vertybėmis, kurios skatinamos jo mokymo. Juk tikintieji vis labiau suvokia: jei Geroji Naujiena nebus žinoma ir skaitmeninėje aplinkoje, tai jos gali nepatirti gausybė žmonių, kuriems ši egzistencinė erdvė yra svarbi. Skaitmeninė aplinka nėra grynai virtualus pasaulis, tai – daugybės žmonių, pirmiausia jaunimo, kasdienės patirties dalis.“ Todėl labiausiai noriu paraginti visus žmones, ypač jaunimą, kad, naudodamiesi socialiniais bendravimo tinklais, būtume labai atsakingi ir tenai nerašytume nieko blogo, kas galėtų ką nors įskaudinti, bet rašytume tik tai, kas kitiems padėtų būti geresniems, o gal net geriau pažinti krikščioniškąjį tikėjimą. Socialiniai komunikavimo tinklai gali tapti geriausia priemone liudyti mūsų tikėjimui, vilčiai ir džiaugsmui, kad esame Kristaus broliai ir seserys.
Būti Kristaus liudytojais ypač svarbu šiandien, nes dauguma žmonių stokoja tiesos, meilės ir džiaugsmo. Jie stokoja tiesos, nes dabartinė žiniasklaida, televizijos laidos ir kitos informavimo priemonės nesirūpina ar per mažai rūpinasi padėti žmonėms surasti tiesą, dažnai rašo tai, ką užsako žiniasklaidos savininkai. O tie savininkai kartais turi egoistinių interesų, kurie yra labai toli nuo visuomenės gėrio.
Mūsų dienų žmonės stokoja meilės, nes visi kalba tik apie pinigus, bet ne apie tai, kaip padėti žmogui, kad jis iš tiesų būtų laimingas. Turbūt niekada nebuvo Lietuvoje tiek daug susvetimėjimo ir tiek daug sužeistų žmonių vien dėl to, kad jie nepatyrė ir nepatiria meilės. Kiek daug yra vaikų, kurie auga be tėvų meilės, kiek suaugusiųjų, kurie yra pikti tik todėl, kad per daug galvoja apie save ir per mažai – apie kitus.
Mūsų dienų žmonės stokoja vilties ir džiaugsmo. Daug žmonių, per daug sureikšmindami prabangų gyvenimą ir neįstengdami pasiekti to, apie ką svajoja, paskęsta neviltyje ir pradeda kaltinti visus ir už viską. O juk galima būti laimingam ir labai kukliai gyvenant.
Mes, tikintieji, turime Kristaus paliktą tiesą, esame nušviesti jo meilės, – juk jis už mus net mirė ant kryžiaus. Mes pakrikštyti Šventąja Dvasia, kuri yra tikros ramybės ir džiaugsmo šaltinis.
Pažinkime, kokias dovanas turime savyje. Tas dovanas puoselėkime ir jomis dalykimės su kitais. Jei kartais nemokėsime žodžiu pasidalyti, tuomet būkime sąžiningi, mylėkime žmones ir daugiau rūpinkimės padaryti ką nors gera. Tuomet be žodžių kalbėsime savo draugams ir visiems, su mumis bendraujantiems, koks laimingas yra žmogus, kuris tiki į Jėzų Kristų ir tuo tikėjimu gyvena.
