Birželio 7 d., penktadienį, švenčiant Pasaulinę kunigų dieną, Kaune, Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčioje, į bendrą maldą už gyvus ir mirusius vyskupus, kunigus, už naujus pašaukimus rinkosi Kauno I dekanato kunigai.
Iškilmė prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius. Savo homilijoje dekanas kalbėjo: „Anuomet pradedant Kunigų metus, dar Šventasis Tėvas Benediktas XVI kalbėjo apie tai, kad kiekvienas kunigas turi susimąstyti apie nepaprastą įvairovę tarnysčių, kurias jam tenka atlikti Bažnyčioje – apie gausybę Mišių, kurias jis aukojo ir aukos, apie nesuskaitomus nuodėmių atleidimus, apie tai, kad per kunigystės šventimus jo rankos, jo lūpos akimirksniu tapo Dievo rankomis ir lūpomis. Šie svarstymai turėtų mums padėti padaryti santykius tarp kunigų darnesnius, kad gimtų toji kunigų bendruomenė, kurią kurti ragino šv. Petras (žr.1 Pt 2, 9), idant ugdytume Kristaus Kūną ir patys augtume meilėje (žr. Ef 4 ,11–16).“
„Mieli kunigai, mes esame pašauktieji Dievo įrankiai. Naujai žvelgdami į savo tarnystės pareigas, džiaugsmingai vienykimės su viso pasaulio tikinčiaisiais melsdamiesi už kunigų pašventimą, kartu prisimindami apaštalo Pauliaus pasitikėjimo Dievu kupiną šūksnį: „Būdamas silpnas esu galingas“ (2 Kor 12, 10). Būtent šio silpnumo įsisąmoninimas teikia stiprybę ir džiaugsmą būnant artume su Dievu. Šiame sudėtingame, pilname įvairiausių iššūkių pasaulyje ypač brangintina ne tik atskiros kunigų grupės, bet ir visos Visuotinės Bažnyčios vienybė. Gyventi Evangelija, kuri reikalauja atleisti įžeidinėjimus, net priešus mylėti, dalytis viskuo su artimu, net su tuo, kuris tau ypač nemalonus, – tai iš tiesų nelengva, ypač šiais sekuliarizmo laikais, kai stengiamasi palaidoti tai, kas mums brangiausia – krikščionišką meilę ir tikėjimą. Pranašas Danielius moko mus, kad išbandymai ugdo tikėjimą. Šiandien prie Bažnyčios vairo yra popiežius Pranciškus, kuris dar būdamas kardinolas rodė radikalų evangelinį gyvenimą. Apie jį sakoma, kad tai žmogus, kuris labiausiai moko savo pavyzdžiu. Jis moko nepamiršti, kad Dievas niekada nepavargsta mums atleisti. Problema ta, kad mes pavargstame prašyti gailestingumo.
Šiandien minime Švč. Jėzaus Širdį, todėl žvelgdami į Nukryžiuotąjį leiskimės būti Jėzaus vedami, gyvenkime vienybėje su Juo, o per tai – ir vieni su kitais. Eidami prie altoriaus visad atminkime, kad ši vieta priklauso asmeniškai Dievui, čia mums vadovauja ir mus stiprina Švč. Mūsų Viešpaties Jėzaus Širdis, kuri nepaliaujamai kviečia mylėti vienas kitą, kaip jis mus mylėjo“, – broliams kunigams linkėjo dekanas mons. V. Grigaravičius.
Šv. Mišios baigėsi Švč. Sakramento pagarbinimu. Kunigai meldėsi už naujus pašaukimus.
